Konstitucijos pataisomis siekiama aiškiai apibrėžti šeimos sąvoką, kurios pagrindą sudarytų iš vyro ir moters gimstantys santykiai bei giminystės ryšiai.
Šiomis pataisomis norima įvesti tvarką ir aiškumą šeimos politikoje bei visuose civiliniuose santykiuose, taip pat baigti diskusijas apie vienalyčių santuokų įteisinimą.
Tačiau valdančioji dauguma, kurios smaigalyje yra socialdemokratai, pažeisdama visas įmanomas Seimo Statuto normas, nuo 2013 m. gruodžio vilkina šių pataisų svarstymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). Negana to, valdantieji išsisukinėdami apsimeta, kad nieko negali padaryti jų garbingam ir galingam TTK pirmininkui Juliui Sabatauskui, kuris tiek laiko vilkindamas šio klausimo svarstymą ne tik rodo nepagarbą Seimo nariams, bet ir pažeidinėja Seimo Statutą.
Šio klausimo vilkinimo procedūra prasidėjo nuo socialdemokratės, dabartinės sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, vadovavusios Konstitucijos komisijai, kuri, kaip papildomas komitetas, niekaip negalėjo šio klausimo apsvarstyti.Tuomet tokio neveiklumo neapsikentęs Seimas pašalino Konstitucijos komisiją iš svarstymo proceso ir paliko klausimo svarstymą tik pagrindiniam TTK, nes manė, jog J. Sabatauskas su šia užduotimi susitvarkys greičiau.
Nepaisant dėtų vilčių, komitetas per pavasario sesiją taip ir nesugebėjo net pradėti svarstyti šio klausimo. Taip Seimo nariams blokuojama bet kokia galimybė išreikšti savo valią šiuo klausimu balsuojant plenariniame posėdyje. Tuo tarpu kitos konstitucinės pataisos, ypač susijusios su konkrečiomis personalijomis ir atsiradusios gerokai vėliau, svarstomos su dideliu entuziazmu.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat tik guodžiasi, kad ji nieko negali padaryti komitetui ir jo pirmininkui, nors komitetuose daugumą turi valdančioji koalicija, o Seimo Statute yra aiškiai pasakyta, kad jeigu Seimo narių dauguma komitete išreiškė valią svarstyti klausimą – klausimas turi būti svarstomas.
Beje, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras ne kartą siūlė šių pataisų svarstymą įtraukti į TTK posėdžio darbotvarkę, tačiau kitų frakcijų nariai, įskaitant ir Seimo pirmininkės partiečius, tam nepritaria. O po to, Seimo posėdžių salėje valdantieji, matyt, tik apsimestinai dūsauja, kad, neva, niekaip negali paveikti savo partijos kolegos TTK komiteto pirmininko socialdemokrato J. Sabatausko.
Žvelgiant į susidariusią situaciją akivaizdu, kad tai susiję ne su procedūromis ar galių stygiumi – socialdemokratai tiesiog bijo viešai pasakyti, kaip jie įsivaizduoja šeimą, nors apie šeimos politiką jie mėgsta pakalbėti. Pavyzdžiui, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šiuo klausimu turi aiškią poziciją, panašu, kad jiems šeima yra bet kas, bet kaip ir su bet kuo. Keistoka nuostata, bet ji yra nuosekli ir nekintanti, todėl jie nepalaiko šeimos sąvokos patikslinimo ar apibrėžimo klausimo.
O socialdemokratai, kurių gretose yra Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė bei kiti žinomi asmenys, kovojantys už vienalyčių santuokų įteisinimą, iki šiol taip ir neapsisprendė, ką pasakyti žmonėms, kai diskusijose apie šeimos politiką jų paklausiama, kaip jie įsivaizduoja šeimą.
Ir žiūrėk, ieškant atsakymo vėl bus griebiamasi šiai daugumai įprastų būdų arba sukurti darbo grupę, kurių sukurta šimtai tam, kad niekas nebūtų išspręsta, arba kurti kokį nors naują modelį, kuris niekada nebus įgyvendintas, bet bus išleista didelė suma pinigų pasvarstymams arba padejavimams, jog nieko negalima padaryti. Iš tiesų padaryti būtų galima, jei tik socialdemokratai ir jų koalicijos partneriai turėtų nuoseklią poziciją šiuo klausimu.
Juk jeigu nerandama bendros kalbos su neklusniu komiteto pirmininku ir jis nevykdo partijos politikos, socialdemokratai tiesiog galėtų pakeiti jį kitu. Deja, jie to nedaro, nes patys greičiausiai nežino, ką daryti, ir Seimą stato į keblią situaciją, o 106 Seimo narių valią visiškai ignoruoja, nors tarp pasirašiusių yra ir jų partijos kolegų. Ką tuomet kalbėti apie piliečių galimybes realizuoti savo idėjas pasiūlant savo projektus svarstyti Seimui?
Viliuosi, kad vis dėlto socialdemokratams nereikės kurti naujos darbo grupės ar modelio, siekiant išsiaiškinti, kas yra šeima, nes jau sukurtieji „produktai“ skambiai „pasižymėjo“. Pavyzdžiui, naujasis socialinis modelis nesuderintas su profesinėmis sąjungomis, visuomeniniais judėjimais, darbdavių organizacijomis. Nepaisant to, numatytos didelės lėšos jo pristatymui, kad ir labai sočiai maitinant klausytojus. Pinigų švaistymas –vietoje produktyvaus darbo.
Gaila, bet tą pačią situaciją matome ir šeimos politikoje. Galų gale iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavyko sužinoti, kad visų šeimų stiprinimui, jaunų porų paruošimui šeimai, pagalbos suteikimui šeimoms, auginančioms vaikus, realiai veikiančioms ir pagalbą šeimoms teikiančioms organizacijoms iš europinių programų per 7 metus numatyta skirti tik 7 mln. eurų, kai tuo tarpu mistiniam modeliui „54+“, kuris , iš esmės, yra viso labo seminarų rinkinys, skirtas priešpensinio amžiaus žmonėms, per 7 metus bus skirta beveik 18 mln. eurų...
Turbūt daug apibendrinimų ir nebereikia – neveiklumas, nuomonės neturėjimas, prioritetų paskirstymas kalba patys už save.