Su dideliu liūdesiu jis pranešė, kad kapų yra daug kartų daugiau ir kad jie yra beveik bejėgiai sutvarkyti visoje gulagų teritorijoje išbarstytų dažnai bevardžių Lietuvos piliečių žūties vietas.
Dabartinė Lietuva ir mūsų diplomatija ES besipriešindama bandymams restauruoti senąją sovietinę tvarką Rusijoje iš naujo perdalyti sienas Europoje kovoja perimdama ir tęsdama Lietuvos pasipriešinimo okupantams dvasią. Praėjus 75 metams nuo valstybės 1940- ųjų metų okupacijos, visų Lietuvos partijų politiniai sluoksniai suvokė, kad tiek Žečpospolitos Seimų, tiek tarpukario Lietuvos valdžios neryžtingumas buvo pražūtingi.
Lietuvos žmonės besipriešindami istorinei Lietuvos valstybingumo išstūmimo lemčiai, supranta, kad tiktai būdami sąjungoje su JAV ir kitomis NATO partnerėmis jie galime sukurti aiškų atsaką ir atgrasyti priešininkus.
JAV ir kitų sąjungininkų karių jaunimas Seime šiomis savaitėmis diskutavo su parlamentarais ir mūsų signatarais skirtumus ir panašumus tarp Vasario 16 d. Kovo 11 d. bei prancūziškos Žmogaus teisių deklaracijų bei Thomo Jeffersono laisvių.
Šitie idealai, kad ir kaip pakylėtai tai skambėtų yra priežastis kodėl ES ir NATO yra kartu viena kita pasiryžusios ginti.
Mes giname valstybių bendriją, kurias vienija demokratija, valdžių atskyrimo principas ir žmogaus teisės. Lietuva šitoje valstybių bendrijoje vaidina nemenką vaidmenį.
Bet kokie veiksmai nukreipti suardyti mūsų NATO šalių vienybę yra veiksmai prieš Lietuvos Respublikos saugumą. NATO jaunimas karinėmis uniformomis turi žinoti, kad gina jiems brolišką šalį ir demokratinę santvarką, kurioje kiekvienas žmogus turi teisę galvoti savarankiškai.
Manau viena iškili data liko mūsų nepastebėta - tai artėjantis Sumner Welles, buvusio JAV valstybės sekretoriaus, deklaracijos 75-metis.
1940 liepos 23 d. JAV paskelbė, iškart po SSRS įvykdyto prievartinio anšliuso:
Mūsų Vyriausybės politika žinoma visiems. Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės prieštarauja bet kokiems grobuoniškiems veiksmams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesioginio jėgos panaudojimo, ar tiktai grasinimo ją panaudoti rezultatas. Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės taip pat prieštarauja bet kokiam vienos valstybės, kad ir kokios galingos, kišimuisi į kitos suverenios, nors ir silpnesnės, valstybės vidaus reikalus.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau laikysis šitų principų, nes Amerikos žmonės yra įsitikinę, kad jeigu santykiai tarp tautų nebus grindžiami tikėjimu šiais principais, nebus įmanomas ir proto, teisingumo bei teisės viešpatavimas, kitaip tariant, negalėsime apsaugoti šiuolaikinės civilizacijos pagrindų.
Manau, kad po 75 metų šiuos reikšmingus ir vis dar, deja, aktualius žodžius verta prisiminti. Turime paminėti šį esminį JAV politikos judesį, juk tada pavergtoms Baltijos tautoms pusę šimto metų tai reiškė viltį. Šie žodžiai taip pat reiškė, kad Laisvė Baltijos šalims gali grįžti. Dabar tai tapo realybe.
Neseniai pasirodė bandymai iš Rusijos vadovų pusės užsiminti, kad Molotovo-Ribbentropo paktas turėjo ir teigiamų pasekmių Sovietų Sąjungai. Tokie pareiškimai tampa didžiuliu iššūkiu visai tarptautinei bendruomenei. Be to tai vieša panieka Rusijos demokratams, kurie ne sykį ši suokalbį buvo pasmerkę.
Lietuvos istorikai ir muziejai yra įpareigoti garsiai kalbėti apie šį sąmokslą prieš žmoniją ir aiškiai nurodyti du jo autorius – Adolfą Hitlerį ir Josifą Staliną. Mes pabrėžiame Holokausto unikalumą. Be to negalime užmiršti tiek bolševizmo ir hitlerizmo santuokos ištakų esmės, jų skirtumų ir panašumų, baisiu iki šiolei juntamu pasekmių senajam kontinentui. Todėl sveikiname paskutinių dienų Ukrainos dekomunizacijos pastangas.
Tremtinių atmintis įpareigoja mus pastoviai aiškinti mūsų vaikams ir mus ginantiems sąjungininkams, kodėl XXI a. mes iš visų jėgų stengsimės, kad ši žmogaus ir tautų pavergimo istorija nepasikartotų.