Nors šalies ekonomiką lemia daugelis veiksnių, šį kartą akcentuosiu būtent eksportą ir investicijas.
Lietuvos ekonomikos plėtros tempas – vienas sparčiausių visoje ES
Tiek skatinant eksportą, tiek pritraukiant investicijas yra labai svarbus nuoseklus ir kryptingas darbas.
Nors Lietuvos eksportas pastaraisiais metais susidūrė su nemažai naujų iššūkių – Rusijos įvestos sankcijos iš Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių importuojamoms prekėms apribojo Lietuvos ekonomikos plėtros tempą, tačiau jis išliko vienas sparčiausių visoje ES ir siekė 2,9 proc. Be to, palaipsniui atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos padėjo ūkiui augti ir bent iš dalies kompensavo eksporto plėtros sumažėjimą.
Verslo įmonėms intensyviai dirbant kartu su Ūkio ministerija, kitomis institucijomis, Lietuvos eksportuotojai sugebėjo labai greitai persiorientuoti ir jiems jau atsiveria augančios eksporto rinkos.
Vienas akivaizdžiausių įrodymų – praėjusią savaitę per mano vizitą Pietų Korėjoje pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Pietų Korėjos prekybos ir pramonės rūmų ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, padėsiantis Lietuvos verslo įmonėms per konkrečius projektus patekti į Pietų Korėjos rinką ir išplėsti produkcijos eksporto geografiją.
Kalbant apie dar konkretesnius rezultatus, pasiekta, kad pieno produkcijos gamintojai galėtų pradėti eksportuoti į Saudo Arabiją, Vietnamą ir kitas mažiau įprastas rinkas. Vyriausybės dėka Lietuvos mėsos produkcijos eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Jungtinių Amerikos Valstijų rinka.
Su Omano Sultonatu Persijos įlankos regione pasirašytas konkretus kontraktas dėl LED ekranų eksporto. Malaizijoje Lietuvos investuotojai jau pastatė elektros energijos jėgainę, išsiųsti pirmieji konteineriai bandomųjų maisto produktų.
Tai, kad Lietuvos verslas sugebėjo amortizuoti Rusijos embargo poveikį, parodo ir statistika: lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksportas į Rusiją 2014 m. sumažėjo 114 mln. eurų, o eksportas į kitas rinkas išaugo 550 mln. eurų.
2014 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybė patvirtino ir š. m. kovo mėn. dar patikslino Ūkio ministerijos parengtą Vyriausybės 2014–2015 metų veiksmų planą, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų.
Šių veiksmų įgyvendinimas padės verslininkams ieškoti naujų rinkų ir verslo partnerių, pagerins priėjimą prie finansavimo šaltinių ir stiprins Lietuvos ekonominį atstovavimą užsienyje.
59,4 mln. eurų ES investicijų pasirengimui eksportuoti
Įmonėms, norinčioms ieškoti naujų eksporto galimybių, turime labai aiškias ES investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones.
Planuojama, kad per 2014–2020 metų laikotarpį eksportui skatinti bus skirta apie 59,4 mln. eurų ES investicijų. Jau šiais metais pagal priemones „Naujos galimybės“ ir „Expo sertifikatas LT“ įmonės galėjo teikti paraiškas gauti finansavimą dalyvauti parodose, verslo misijose ir finansavimą sertifikatams, kurie reikalingi produktų ir paslaugų eksportui, įsigyti. Šiuo metu vyksta gautų paraiškų vertinimas ir bus paskirstyta apie 5,2 mln. eurų. Tikimės, kad tai padės įmonėms daugiau dėmesio skirti naujų rinkų paieškai.
Be to, Laisvosios prekybos sutarties tarp Jungtinių Valstijų ir ES pasirašymas skatina Lietuvos verslą atkreipti dėmesį į naujai atsiveriančią didžiulę JAV rinką ir iš anksto pasiruošti kiek kitokiems tos šalies standartams.
2015 m. prognozuojama dar spartesnė eksporto plėtra
Darbai vyksta ir tai leidžia prognozuoti, kad 2015 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas, išskyrus energetikos produktus, augs 6,2 proc. ir sieks 10,9 mlrd. eurų.
Spartesnę negu pora ankstesnių metų eksporto plėtrą (2013 m. ir 2014 m. pokytis siekė atitinkamai 3,2 proc. ir 4,4 proc.) visų pirma turėtų lemti stiprėjantis euro zonos valstybių ekonomikos atsigavimas. Prognozuojama, kad 2016 m. Lietuvos eksporto plėtra dar paspartės iki 8,7 proc. ir eksporto vertė sudarys 11,9 mlrd. eurų.
Tiek trumpai apie eksportą. O dabar pakalbėkime apie investicijas. Reikia atkreipti dėmesį, kad kalbant apie šalies sugebėjimą pritraukti investicijas yra analizuojami du rodikliai: tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas ir TUI projektai.
Investuotojai renkasi Lietuvą
TUI srautas atspindi užsienio investicijas į akcinį kapitalą Lietuvoje (įmonių steigimas ir įsigijimas), reinvesticijas, išmokamus dividendus, paskolas tarp užsienio ir Lietuvos įmonių ir kt.
2014 m. didžiausias TUI srauto mažėjimas fiksuojamas dėl įvykdytų sandorių – Rusijos „Gazprom“ pardavė Lietuvos dujų ir „Amber Grid“ akcijas, o Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ pardavė Lietuvos dujų, „Amber Grid“ ir „Lesto“ akcijų Lietuvos Vyriausybei.
Tačiau šis TUI mažėjimas neleidžia daryti išvados, kad užsienio investuotojai aplenkia Lietuvą, taip pat TUI mažėjimas dėl Lietuvoje registruotų įmonių motininėms kompanijoms grąžinamos skolos neatspindi šalies investicinio patrauklumo.
Lietuva – regiono lyderė pagal investuotojų skaičių 1 mln. gyventojų
Kur kas svarbesnis rodiklis, vertinant šalies patrauklumą investicijoms, – TUI projektai. Jis atspindi, kiek užsienio kompanijų pasirinko įsikurti arba reikšmingai plėsti savo veiklą Lietuvoje.
Šioje srityje, „Financial Times“ užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, 2014 m. Lietuva buvo viena iš Centrinės ir Rytų Europos (CRE) lyderių pagal pritraukiamas užsienio investicijas.
Priešingai nei kaimynėse Latvijoje ir Estijoje – užsienio investicijų projektų skaičius Lietuvoje augo 13 proc. Remiantis užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikų parengta ataskaita, pagal užsienio investicijų projektų skaičių milijonui gyventojų esame regiono lyderiai, CRE vidurkį lenkiantys net 2,5 karto.
„fDi Markets“ duomenimis, Lietuvoje 2014 m. įsikūrė arba plėtėsi 44 užsienio kompanijos, daugiausia investicijų projektų Lietuvoje vykdė JAV įmonės. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) TUI projektų atėjo iš Šiaurės šalių. Praėjusių metų duomenys rodo, kad Lietuvą investuotojai renkasi būtent aukštos pridėtinės vertės projektams vykdyti.
Noriu pabrėžti, kad ši Vyriausybė, Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, tokios kaip VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir kitos, deda visas pastangas, kad būtų sukurta kuo palankesnė investicinė aplinka Lietuvoje, o eksporto apimtys augtų.
Palankios ateinančių metų prognozės akivaizdus įrodymas, kad Vyriausybės pastangos pagerinti verslo aplinką, suaktyvinti bendradarbiavimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Ir tik visų mūsų nuoširdaus darbo ir susitelkimo dėka, Lietuva gali tapti regiono investicijų centru, o šalies verslas įsitvirtinti naujose rinkose.