Taip pat dažnai laikomasi konservatyvios tradicinės nuostatos, kad vaikai savaime neturi jokių teisių, tik tas teises, kurias jiems savo nuožiūra suteikia suaugusieji, o vaikams suaugusiųjų priskirtos pareigos yra savaime suprantamos, kaip ir privalomas paklusimas paliepimams. Tačiau taip neturėtų būti, nes vaikai silpnesni nei suaugusieji ir nuo jų priklausomi materialiai ir emociškai.
Toks itin konservatyvus visuomenės požiūris – jei silpnesnis, tai turi mažiau teisių – ypač neigiamai paliečia kitokius vaikus, arba vaikus, įvardijamus kaip turinčius specialiųjų poreikių. Tai – vaikai, turintys fizinę negalią (raumenų distrofiją, išsėtinę sklerozę, lėtinę astmą, epilepsiją ir kt.), vystymosi sutrikimų (dauno sindromą, autizmą, disleksiją, suvokimo sutrikimus ir kt.), elgesio ir emocijų raiškos sutrikimų (dėmesio sutelkimo ar nepaklusnumo sutrikimai ir kt.), sensorinių sutrikimų (aklumą, silpnaregystę, kurtumą, klausos sutrikimus ir kt.).
Šiems vaikams bene kasdien reikia įvairių specialistų pagalbos: logopedo, specialiojo pedagogo intelekto, emocijų, elgesio, socialinės raidos ir kt. sutrikimams, tiflopedagogo (regos sutrikių) ar surdopedagogo (klausos sutrikimų) ir kt.
Lietuvoje tokiems vaikučiams dar labai daug ko trūksta. Valstybė dažnai nepadeda tėvams, auginantiems vaikus su specialiais poreikiais. Pavyzdžiui, tėveliai, turintys vaikų su dauno sindromu, pasakoja, kad, nors šiems „saulės“ vaikučiams reikia labai daug priežiūros ir ypatingo dėmesio jų ugdymui, tačiau jų tėveliams net nepriklauso nedarbingumo lapelis, slaugant vaiką sanatorinėje reabilitacijoje, o negalios neturinčių vaikučių tėveliai po ūmios ligos sanatorinei reabilitacijai visada gauna nedarbingumo pažymėjimą. Dažnai vienas šeimos narys turi atsisakyti darbo, kad galėtų rūpintis vaikeliu, o už tai negauna iš valstybės jokios paramos...
Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pakeitė Vaikų sveikatos tikrinimo tvarką, kuri nustato privalomų profilaktinių vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus. Lietuvoje bus privalomai profilaktiškai tikrinama ne tik vaiko fizinė sveikatos būklė, bet ir psichomotorinė raida visų vaikų nuo 3 mėnesių amžiaus. Taip bus galima nustatyti vaiko raidos sutrikimus kuo anksčiau – tuo šie vaikai turės daugiau galimybių gyvenime.
Galimybė anksčiau nustatyti diagnozę – labai svarbi, tačiau iki šiol specialistų paslaugų valstybė Lietuvoje apmoka itin mažai, todėl, jei tėveliai nori, kad jų vaikai, turintys raidos sutrikimų, sparčiau vytųsi savo bendraamžius, patys turi investuoti ypač daug.
Tokių ypatingų vaikų ir jų tėvelių ar jais besirūpinančiųjų suaugusiųjų situacija ir gyvenimas apskritai Lietuvoje žymiai pagerėtų, jei valdžia ir visuomenė pakeistų savo požiūrį į juos – nežiūrėtų su gailesčiu kaip į nelaimingus, beverčius ir nenaudingus, bet būtent – kaip į visaverčius, turinčius savo ypatingų išskirtinumų ir, jei kalbėti labai materialistiškai, galinčius būti naudingais savo visuomenei.
Tačiau tokiais jiems būti ar tapti padėti privalome mes, kurie nesusiduria su tokiais milžiniškais gyvenimo iššūkiais kaip jie. Tuomet jie ir turės daugiau galimybių mokytis, dirbti, kurti ir dalintis savo gyvenimu su kitais.
Galiausiai, visi mūsų vaikai yra skirtingi – net identiški dvyniai nėra vienodi. Ir todėl kiekvienas vaikas yra kitoks, ar jis būtų žemaūgis(ė) ar aukštaūgis(ė), šviesiaplaukis(ė), tamsiaplaukis(ė) ar raudonplaukis(ė), autistas(ė) ar su dauno sindromu, strazdanota(s), baltaveidis(ė) ar raudonskruostis(ė), intravertas(ė) ar ekstravertas(ė), mėlynakis(ė), žaliaakis(ė), rudakis(ė) ar turintis heterochromiją (su skirtingų spalvų akimis)... Todėl ir visi mūsų vaikai lygūs, nes visiems jiems paprasčiausiai reikia rūpesčio ir meilės.
Vaikų gynimo diena ne veltui taip vadinasi. Vaikus mes turime ginti, ypač tuos, kurie tiesiog turi daugiau gyvenimo iššūkių nuo pat mažumės...