V. Laučius sako, kad tokia Europa – minkšta ir nevyriška. Būdama nevyriška, ES tarė „taip“ tuntams geresnio gyvenimo ieškantiems ir į Italiją plūstantiems nelegalams iš Šiaurės Afrikos. Todėl Lietuvai gali tekti priglausti 100 išlaikytinių, kurie jai nieko nenusipelnė ir yra istoriškai svetimi.
Ne taip svarbu, kas taip pasakė. Svarbu, kad tuo, kas pasakyta, pernelyg daug žmonių beveik vaikiškai žavisi. Na, pašūkavom, pasipiktinom, o toliau? Ar Lietuva perauklės Europą? O kas, jei neperauklės? Tuomet ką – spjausim į tą minkštutę ir eisim savo keliais? Jei spjaunam, iš ko tada rinktis? Kas čia pas mus toks neeuropietiškai kietas?
Visi žinom, kas už sienos kumščiais švaistosi. Ir apie imigrantus pats laikas ne patetiškai, kaip dabar, o rimtai svarstyti. Norime mes to, ar ne, bet imigracija yra plika akimi regimas valstybės darbotvarkės klausimas. Todėl, kad Lietuva tuštėja – kai kurios seniūnijos jau virto dykra.
Ar dirbama žemė, ar valstybės teritorija, be žmonių, jos – nieko vertos. Lietuviai tai suprato dar tada, kai patys buvo tikri barbarai. Bet tai, kad barbarai yra tokie pat žmonės, kaip ir civilizuotieji, lietuviams dar 1386 metais akivaizdžiai parodė lenkų didikai, barbarą lietuvį išrinkę ne tik jaunikiu savo civilizuotai karalaitei, bet ir viso krašto karaliumi. XIV a. krikščionims ir barbaras buvo žmogus. XXI a. Lietuvos „krikščionims“ barbaras tapo baisesniu už V. Putino propagandą?
Kas iš tų, kurie valgomąja šakute, mums atvežta ne iš kur nors kitur, o iš tos pačios Italijos, kunigaikštytės Bonos Sforcos, ragina eiti į civilizacinį karą prieš mums nenusipelniusius imigrantus, galėtų atsakyti, iš kur Lietuva gaus žmonių? Jau netrukus.
Kad ir kokia negyva, mechaninė ta Europos politika, kiekvienas ten žino, kad žmonių, kaip ir kitų gražių dalykų, galima turėti tik dviem būdais. Pirmas – pasigamini pats. Antras – jei kartais nesugebi pasigaminti pats – gelbsti importas. Trečio būdo nėra, ir, galima duoti prikrauti kepurę, kad toks iki 2060 metų nebus išrastas.
Šiaurės afrikiečiai nėra geriausias variantas, jei apskritai taip šia tema galime kalbėti, bet kažkas tą atsivėrusią tuštumą vis tiek kada nors užpildys. Kad ir kur būtų nugrimzdusi ES, kad ir kokia nevyriška atrodo jos svajonė apie pasaulį, fizikos dėsnių nenugalėsime – gamta nemėgsta tuštumos. Imigrantai ateis. Nepriklausomai nuo protingų konservatizmo ideologija grįstų rašinių. Ir gražulių gulimasis kryžiumi nepadės.
Tarkim, kad mes nenorim apie tai net mąstyti. Tarkim, tas šimtas „nenusipelniusių gyventi geriau“ afrikiečių ir arabų lietuviams yra per didelis civilizacinis šokas. To negalima atmesti. Tik kas iš to? Tarkim, žinom, apie ką, norėdama išlikti vyriškai ejakuliatyvi, turi svajoti Europa? Tariamės žinantys, kaip išsaugoti Europos civilizacijos nekaltybės plėvelę?
Bet migrantai plūsta per jūrą dabar. Kasdien. Ir tai yra gyvi žmonės. Iš tokio pat kūno ir kraujo. Kaip ir mes, kurie prieš ketvirtį amžiaus plūdo į Vokietiją ir kitą minkštą Europą to paties – maisto, drabužių, prieglobsčio. Kurie plūsta į Londoną ir Bergeną net dabar. Kai jau priklausome Šengeno erdvei. Kai galime be paso judėti nuo Šalčininkų iki Florencijos ir Vezuvijaus. Mums tokia judėjimo laisvė net labai patinka. Velniškai patogu, ar ne?
Imdami šitą patogumą kaip savaime aiškų dar ir burnojame. Pamiršę net ačiū pasakyti. Kam? Tai pačiai minkštai ir nevyriškai ES politikai. Tam, kas, kai kurių mūsiškių nuomone, nėra net politika, o viso labo tik ūkininkavimas ir administravimas.
Kas mums minkštoje Europoje tinka – Šengeno erdvė, jų milijardai, naikintuvai gintis nuo Rusijos – tą imame. O dalytis su italais ir graikais vargais dėl plaustais plūstančių pas juos imigrantų? Sorry, makaronininkai, čia mes jau tokie civilizuoti, kad, bliamba, tai jau ne mūsų reikalas. Ypač dabar, kai Atėnai ir Roma gatavi Putinui užpakalį bučiuoti.
O kaip būtų teisingai? Jei jau esame tokie civilizuoti, kad a) mokome Italiją ir visą ES, kaip saugoti tautinę valstybę ir tai, kas liko iš XX a. skerdynių, turėtume ištarti ir „b“: išstojame iš Šengeno erdvės, įvedame pasų kontrolę jiems ir sau, o dar geriau vizas visiems, kurie nori apgyvendinti svetimus mums istoriškai barbarus erdvėje tarp Las Palmaso ir Šalčininkų. Išstojame iš Šengeno sutarties, ir baigtas kriukis su tais barbarais.
Ir tuos maždaug 2,5 mlrd. EUR, kasmet įkrentančių į mūsų varganą biudžetą, minkštakūniai tepasiima. Taip negerai? Bet ir naudotis kitų geru nieko už tai neduodant – negerai. Tai ne Vakarų krikščionijos civilizacinė vertybė. Taip elgiasi barbarai ir vagių įstatymo „vertybėmis“ grįstų valstybių, kaip antai Rusijos, veikėjai. Pasiėmė, kas patiko, pagrasino duoti į snukį ir nuėjo riaugėdamas. Kas yra aukščiausia Vakarų krikščionijos civilizacinė vertybė, kurią mes tariamės labai ginantys? Artimo meilė.
Su naryste NATO ir ES – kaip ir su vedybomis. Imi viską viename. Arba esi ES su Europa. Arba su Rusija – Eurazijoje. Tiksliau sakant, pasaulio šiknoje, kur ir dabar dar vietoj Bonos Sforcos mums padovanotos šakutės daugelyje vietų atkiš tik aliuminio šaukštą.
Jei jau vedei moterį dėl to, kad patiko 75C ar 75D krūtinė ir 26-34 numerio džinsais aptemptos kojos, vedei ją visą. Ir ilgas kojas, ir kiek per ilgą nosytę, ir apgamą ant dešinio skruosto. Vienų ilgų kojų ir tai, kas po liemenėle, neatsikirpsi. Laikas tai suprasti visiems varantiems ant ES. Nors ES ir minkšta, bet tuo pat metu, mūsų keistu įsitikinimu, Lietuvą nuo Rusijos ginti turėtų ir tie patys minkštakūniai su rožine, depolitizuota, nevyriška svajone apie pasaulį.
Net jei italai mūsų nuo Putino ir negintų, ar tai priežastis keisti mūsų civilizacinį elgesį su per jūrą plūstančiais barbarais? Jei iš tikrųjų esame civilizuoti, o ne vaizduojame tokius?
Ką įsakysite daryti su barbarais? Pliekti iš patrankų ir skandinti jų laivelius? Kišti tuos vargšus į koncentracijos stovyklas – kaip žemesnės rasės padarus? O gal skandinti sortyre, kaip siūlė su čečėnais daryti Bizantijos „civilizacijos“ atstovas iš Kremliaus?
Barbaras tokiu atveju gali elgtis kaip tinkamas. Tam jis ir barbaras. Civilizuotas žmogus neturi kito pasirinkimo, kaip tik elgtis civilizuotai.
Tai reiškia, kad žmogaus gyvybė ir orumas – ar jie būtų barbaro, ar civilizuoto ir melo nevengiančio Norvegijos vaikų teisių apsaugos kritiko lietuvio – aukščiau visko. Jei manome kitaip, nesame dar civilizuoti. Pagaliau mes tai Vakarų krikščionių civilizacijai, prie kurios prisijungėme paskutiniai ir dar per plauką, ne kažinką, ilgai garbinę žalčius, o dabar, pravardžiuodami ES tai gėjropa, tai minkštute, ir davėme. Bet vis tiek vaizduojamės esą šventesni už Romos popiežių Pranciškų.
Kelias tas – siauras ir tik dviejų krypčių: arba su minkšta, bet laisva ES, arba mušti nelaisvės būgnus į taktą su Kremliuje tupinčiu KGB papulkininkiu. Šiaip tai Lietuva kryptį jau seniai pasirinko.
Ne viskas mūsų Europoje gerai. Nėra namų be dūmų. Galima sutikti su tuo, kad ES yra minkšta ir nevyriška. Bet ir vėl. Štai kai kurios mūsų merginos, tikros gražuolės, vis dar renkasi kietus vyrukus – narkotikų prekeivius, sakinio be keiksmažodžio nesugebančius suregzti profesionalius snukių daužytojus, svetimą gerą gvelbiančius vagis ir banditus. Paskui lieja ašaras moterų žurnalams. Pasirodo, ir mušė, ir niekino.
Lietuva, kai tik galėjo pasirinkti, rinkosi minkštą Europą. Ne kietuolį. Ir ačiū Dievui. Išnyksim dėl europinio minkštumo civilizaciniame rūke? Gali būti. Niekas su Saule negyvena. Visos civilizacijos kada nors išnyksta. Kietos ir net labai vyriškos – kartais net greičiau nei minkštos.
Bet spjauti į artimo meilę dėl galimos civilizacijos žūties ir tapti nežmogumi, reikštų numirti dar anksčiau. Dabar.
Tai gal jau geriau sureikšmintos iki negaliu žmogaus teisės ir dažnu atveju graudžiai juokingas multikultūrizmas aukščiau visko, kaip ES? Nei gestapinė panieka žmogui su kita odos spalva, tikyba, kitaip mąstančių šaudymas šalia Kremliaus, nuodijimas Londone, apskritai vagių įstatymo „kultūra“ vietoj multikultūrizmo. Kaip Rusijoje. Kurioje biurokratų ir kietų vyrukų su antpečiais – šimtą kartų daugiau nei Briuselyje. Kuriuo mes tokie greiti ir smarkūs piktintis.