Interneto tiekėjai pyksta, kad tai jiems brangiai kainuos, kiti tokius pakeitimus vadina dar drąsiau – cenzūra. Tačiau mažai kas kalba, kodėl to reikia?

Internetiniai lošimai – uždrausti, bet visiems prieinami

Šiuo metu azartiniai lošimai internetu Lietuvoje yra neleidžiami. Taip 2013-aisais nusprendė Vyriausiasis administracinis teismas. Kodėl? 2001 metais priimtame Azartinių lošimų įstatyme nereglamentuojama, kaip turėtų būti vykdomi lošimai ir lažybos nuotoliniu būdu, nėra sukurto jų kontrolės, priežiūros mechanizmo. Technologijos, o kartu su jomis ir Lietuvos piliečiai, sparčiai žengia į priekį, tačiau vis dar galioja praėjusio dešimtmečio įstatymas. 

Šiuolaikiniame pasaulyje vis mažiau sienų. Juo labiau – virtualioje erdvėje. Uždraudus internetinius lošimus Lietuvoje, lošimų organizatoriai greitai surado būdą, kaip apeiti šį teismo sprendimą. Įmonės įregistruojamos užsienyje, o Lietuvoje esantys asmenys sėkmingai naudojasi jų virtualiomis paslaugomis. Mūsų šalyje teisėtai veikiančios, mokesčius mokančios, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kontroliuojamos įmonės to daryti negali, o štai įregistruotos svetur lošimus nuotoliniu būdu Lietuvoje rengia be jokių kliūčių.

Netenkame kontrolės ir milijonų mokesčių

Pakeisti Azartinių lošimų įstatymą, įteisinant lošimus nuotoliniu būdu, Seimas bando jau devintus metus. Įstatymo pakeitimus siūlančiųjų argumentacija paprasta.

Pirma: azartiniai lošimai – pavojingas užsiėmimas, skatinantis priklausomybę, galintis kelti pavojų žmonių sveikatai, socialinei ir ekonominei gerovei. Per 10 metų į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) kreipėsi daugiau nei 3600 asmenų, prašydami apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas. Todėl lošimo organizatorių kontrolė ir priežiūra yra vienas svarbiausių šios srities klausimų.

Tačiau LPT kontroliuoti gali tik Lietuvoje registruotus lošimo organizatorius. Pastarieji įsipareigoja, kad nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama įstatymų numatyta tvarka. Lošimo organizatoriai turi nustatyti lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybę, užtikrinti skaidrią lošėjų įmokamų statymo sumų ir išmokamų laimėjimų apskaitą. 

Antra priežastis: apsaugoti gyventojus nuo nelegalių ir nekontroliuojamų internetinių lošimų Lietuvoje įmanoma būtų tik visiškai uždraudus internetą. Jei virtualūs lošimai vyksta, kodėl už juos surenkamus mokesčius norime atiduoti kitoms valstybėms? Lietuvoje registruoti nuotolinių lošimų organizatoriai į šalies biudžetą kasmet atneštų bent po kelis milijonus eurų papildomų mokesčių.

Pavyzdys – Latvija ir Estija

Priėmus įstatymo pataisas, lošimų paslaugas internetu norinčios teikti bendrovės turėtų kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir gauti licenciją. Tokia prievolė tektų ir užsienio kompanijoms, norinčioms vykdyti veiklą Lietuvoje. Taip būtų garantuojama jų kontrolė. 

Tokiu keliu jau pasuko mūsų kaimynės – Latvija ir Estija.

Lošimų priežiūros tarnyba reguliariai informuotų interneto paslaugų teikėjus apie nelegaliai lošimus internetu vykdančių kompanijų puslapių IP adresus, kuriuos jie turės blokuoti, kad šie tinklalapiai būtų neprieinami Lietuvos vartotojams. Nelegaliai veikiantys lošimų organizatoriai būtų skelbiami viešai.

Įstatymo pataisomis numatoma dar viena svarbi kontrolės priemonė – sustabdyti visas nelegaliai internetinius lošimus organizuojančios įmonės finansines operacijas ir atsiskaitymus.

Iškreipiamos konkurencinės sąlygos

Įstatymo pakeitimai yra paprasti: siekiame neatsilikti nuo informacinių technologijų pažangos, ginti lošėjų interesus, kad paslaugas jiems teiktų griežtai prižiūrimi lošimų organizatoriai, kartu įteisiname papildomą pajamų į šalies biudžetą šaltinį. Tačiau ir po Seimo priimtų pataisų vyksta gąsdinimai cenzūra, priemonių neefektyvumo nuojauta, socialine atsakomybe, jog lošimas duoda daugiau žalos, nei naudos...

Kol vyko diskusijos, suaugusieji, o gal ir nepilnamečiai, gali netrukdomi naudotis užsienio valstybėse registruotų, LPT nekontroliuojamų lošimo bendrovių internetinėmis paslaugomis, už kurias valstybė negauna jokių mokesčių, o legaliai veikti norinčios Lietuvos lošimo organizacijos piktinasi, kad draudimas lošti nuotoliniu būdu, iškreipia rinkos sąlygas. O galbūt kam nors tai yra patogu? Ir būtent tai yra tikroji priežastis, kuri trukdė įstatymu įteisinti lošimus internete ir jų reguliavimo priemones?