2. Nemokame gelbėti žmonių – normaliai organizuoti gelbėjimo operacijų.

Mes Lietuvoje mokame tik ūdyti vienas kitą. Praėjus trims dienoms po to, kai gelbėti į jūrą nukritusių lakūnų buvome pasiuntę lėčiausią pasaulio laivą ir dar pavėlavę „tik“ kokias 6 valandas.

Prezidentė, kuri tą savaitgalį leido Turniškėse, įprastu stiliumi pažadėjo, kad nukirs keletą galvų. Premjeras, kuris nė nepagalvojo, kad ir jam gal derėtų nuvykti į Klaipėdą, pažadėjo viską išsiaiškinti. Krašto apsaugos ministras atsiprašė. „Oro navigacijos“ bičai pranešė, kad neturi aparatūros matyti lėktuvų net prie Tauragės. Laivyno vadai sakė, kad greitas laivas buvo pratybose. Ir išvis viską įjungti gali tik krašto apsaugos ministras. O jo savaitgaliais trukdyti negalima. Net jei Rusija užpultų? 

Labiau už tikslius gelbėtojų veiksmus trūko empatijos. Visi melavo ir stūmė vienas ant kito, o lakūnų artimuosius pamiršo. Gelbėjimo operaciją vykdė lakūno dukra ir žiniasklaida. Kol visi įsismarkavo rėkti. Iki kito karto. Kiek tokių buvo? Dembava, Kudirkos Naumiestis, Alytus

3. Nemokame suprasti, kad kariuomenės neatsiranda lydekai paliepus, prezidentei ar rėksniams panorėjus – kariuomenę reikia turėti ir tinkamai maitinti visą laiką. 

Dėl to, kad lakūnų gelbėjimo operacija virto farsu, kalti ne tik valstybės, Vyriausybės ir ministerijų vadovai. Visi mes kalti. Nes niekas viešai nesigėdijo, kai kariuomenės finansavimas buvo nuvarytas iki 0,8 proc. BVP. Tam, kad kariškiai galėtų organizuoti sudėtingas gelbėjimo operacijas jūroje, jiems neužtenka turėti vieną kitą sraigtasparnį ir laivą. Reikia nuolatinių ir labai brangių pratybų. Kada tokios buvo rengiamos – tikros? 

Niekas viešai nesigėdijo, kai kariuomenės finansavimas buvo nuvarytas iki 0,8 proc. BVP. Tam, kad kariškiai galėtų organizuoti sudėtingas gelbėjimo operacijas jūroje, jiems neužtenka turėti vieną kitą sraigtasparnį ir laivą. Reikia nuolatinių ir labai brangių pratybų. Kada tokios buvo rengiamos – tikros?
Rimvydas Valatka

Nebuvo už ką. Nes kaip kalbėta? Ką, už tą papildomą milijardą litų gynybai porą tankų nupirksim – geriau pensijas padidinkim! Kas taip kalbėjo? Vyriausioji kariuomenės vadė. Kuri dabar nė prie ko. 2011 metais. Už tai mokam valstybės gėda. Kurią kai kas bando pridengti teatrališkais kaltinimais.
Kas gali būti juokingiau už tai, kad buvęs ministras, buvę ar esami Seimo nariai, visą kadenciją balsavę tik už 0,8 proc. krašto apsaugai, kai reikėjo 2 proc. BVP, o tai reiškia ir už žmonių negelbėjimą jūroje, po to užsirašo į šaulius ir laksto po pievą su šaunykais?

Visiškos pievos. Ar matėte Lenkijos ir Estijos ministrus, lakstančius su šaunykais? Ne, ten ne idiotiško taupymo išderintos ir kariauti negalinčios kuopos, o sukomplektuoti batalionai ir laivų įgulos pratybas rengia, mokosi. Lenkų ir estų ministrai ir parlamentarai dirbo darbą, kuriam buvo pasamdyti. Todėl per visą krizę tos šalys gynybai skyrė po 2 proc. BVP.

4. Mes Lietuvoje net prie šauktinių kariuomenės be balagano nemokame grįžti.

Tai ne tų 50 000 vyrų sarašai nuteka. Tai jie būtinai abi turimas NBA žvaigždes į kariuomenę ims. Tai vieninteliam tenisą mokančiam žaisti lietuviui šaukimą įteikia. Galiausiai amžiaus diskusiją dėl banko paskolas paėmusių šauktinių, kokių iš viso per Lietuvą bus kokie pusketvirto, Seime pradeda. 

Visa tai – dar net nepaėmus tarnauti nė vieno. Kas bus, kai paims ir tas niekada nesportavęs mamyčiukas po pirmo pasibėgiojimo su 40 kg ekipuote ant pečių feisbuke apsiverks ir visos mamytės tuoj pat palaikins verksniuko nuotrauką? Sodoma ir Gomora – ne kitaip.

5. Ką ten šauktinių kariuomenė – mes vieno Kėdainių kniaziaus nuteisti nemokame. 

Dar keli mėnesiai ir švęsime V. Uspaskicho bei Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos dešimtmetį. Dešimt laisvės metų iš 25-erių valstybė nenuteisia vieno atskirai paimto įžūlaus suvirintojo iš Urdomos. Čia, kaip sakoma, be komentarų. Kitas klausimas?

6. Tas iš anksto nebuvo suderintas: po 25 metų laisvės Lietuvą valdo prezidentė, kuri, kaip kažkada kompartijos gensekai, nemoka atsakinėti į iš anksto nesuderintus klausimus. 

Tai, ką duodama interviu Latvijos televizijai, suskėlė prezidentė, o ji penkikart pareiškė, kad tas klausimas nesuderintas iš anksto, todėl ji neatsakys, protu nesuprasti lygiai taip pat, kaip europiečiui protu nesuvokti Rusijos. Iš to galima tik šaipytis (mažuma) arba bukai kautis iki paskutinio kraujo lašo už ES šalies prezidentę, iš kurios imdamas interviu latvių žurnaliūga dirbo Kremliui, kaip tiki dauguma. 

Kas bus, kai paims ir tas niekada nesportavęs mamyčiukas po pirmo pasibėgiojimo su 40 kg ekipuote ant pečių feisbuke apsiverks ir visos mamytės tuoj pat palaikins verksniuko nuotrauką? Sodoma ir Gomora – ne kitaip.
Rimvydas Valatka

Kas būtų dėjęsi, jei latvio klausimai būtų ne apie krepšinį ar „Maximos“ griūtį Rygoje, o apie prezidentės darbą M. Burokevičiaus citadelėje kone iki paskutinio SSRS atodūsio? S. Daukanto aikštės rūmuose žurnalistai tėra, perfrazavus sovietų vado N. Chruščiovo žodžius apie profsąjungas, kurių iki galo mokė partškolos, jungiamieji prezidentės diržai su liaudimi? 

„O, Dieve! Demokratiško prezidento elgesio galima išmokti, bet jei tavo vidinė asmenybė tokia nėra, tuomet viskas tėra kaukė“, – reziumavo buvusi Latvijos socialinių reikalų ministrė I. Vinkelė. Ir tai jau buvo akmuo ne į prezidentės – į visos Lietuvos daržą. Kuriame vergiškas paklusnumas aukščiau stovinčiam tapo norma, trukdančia ne tik lakūnų gelbėjimo operacijoms. Elgdamasis putiniškai europiečiu netapsi. Kad ir kaip gerai mokėtum anglų kalbą.

7. Nemokame išsaugoti ir net sąmoningai nenorime turėti valstybininkų. 

Kodėl Lietuva neturi valstybininkų, be kurių nebuvo ir nebus nė vienos sėkmingos valstybės? Ne tik todėl, kad viena senatviškai nervinga partija buvo paskelbusi valstybininkus už įstatymo ribos (dabar jau nuostata keičiasi). Štai atsakymas, apie kurį pranešė BNS: „Buvusi Kainų komisijos pirmininkė D. Korsakaitė tapo Seimo nario „darbiečio“ K.Daukšio padėjėja.“

Žmogus dešimt metų dirbo valstybei. Valstybė į jį investavo milžiniškus pinigus. O po to išmetė kaip atidirbtus automobilio tepalus. Kad už centus Darbo partija pasiimtų. Po to stebimės, kad ten atsidūrė ir dukart konservatorių premjeras, ir konservatorių vidaus reikalų ministras, ir V. Uspaskichą Rusijai dirbančiu veikėju išvadinęs buvęs Seimo pirmininkas. 

Dešimt laisvės metų iš 25-erių valstybė nenuteisia vieno atskirai paimto įžūlaus suvirintojo iš Urdomos. Čia, kaip sakoma, be komentarų. Kitas klausimas?
Rimvydas Valatka

Valstybė ryja jai dirbančius žmones. Iš čia – ir ta betvarkė, kai tik kokia sudėtingesnė situacija. Kai nebeužtenka parodyti lojalumą prezidentei. Atnešti kokią slaptą pažymą, parašytą pagal bulvarinį skaitalą. Tada, kai reikia žaibiškai veikti. Gelbėti į jūrą nukritusius lakūnus. 

Galime kiek nori kelti bangas po bangų praryto AN-2 pilotų gelbėjimo neoperacijos, bet jei tik norėsime žengti praktinį žingsnį į priekį, iškart susidursime su klausimu: o kur tie žmonės, kurie visus gelbėjimo dalykus suderintų, klaidas taisytų, dieną naktį nemiegotų, kad Lietuvai būtų gerai? Ar dar liko tokių – valstybininkų? 

Geriausias pavyzdys, kad Lietuvai jų nereikia – VSD istorija. Lietuvai tapo nereikalingi net tie pulkininkai, kurie padėjo Estijai sulaikyti garsiausią Rusijos šnipą NATO šalyse. Kitas pavyzdys – filosofo J. Girniaus šimtmetis. „Viską atidavęs Lietuvai būtinai turi būti užmirštas Lietuvoje. Tai tautos ligos simptomas“, – sako filosofas A. Jokubaitis. Anot kurio, J. Girniaus gyvenimas buvo tarnavimo Lietuvai pavyzdys, o jo filosofo talentas papuoštų bet kurią tautą.

8. Mes Lietuvoje nebemokame net į alų žiūrėti kaip į gėrimą – vis kaip į seniai žemaičių užmuštą kryžiuotį, babaušį iš vaikystės ar kokį vatniką. 

Ko Seimo nariai N. Puteikis, A. Matulas, J. Požela ar prie jų besišliejantys konservatoriai ir socialdemokratai bijo labiau už marą, badą, V. Putino propagandą ir galimą hibridinį karą? Labiau už badą, marą ir net hibridinį karą jie bijo alaus. Bet esencija nekalta, kad lietuvis gali būti durnas? „Netiesa, – aiškina jie mums, o mes kaip nuvaryti arkliai kinkuojame galvomis. – Dėl to, kad lietuvis būna durnas, kalta tik esencija.“

Verygininkai įstatyminius draudimus seniai vartoja kaip stiprius raminamuosius vaistus. Neveikia draudimas, kad alų galima gerti tik nuo 18-os? Bando nuo 15-os? Tai mes jiems draudimą iki 20-ies! Penkiolikmečių tai neatgrąsys, bet draudikų sąžinė kuriam laikui bus užmarinta.
Rimvydas Valatka

Danijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Austrijoje ir Belgijoje alaus galima įsigyti nuo 16-os, Kipre ir Maltoje – nuo 17, Vokietijoje su tėvų priežiūra – net nuo 14-os. Lietuvoje užsimota įvesti draudimą alui iki 20-ies. Kodėl? Atsakymas iš klumpių išvers net blaivą: todėl, kad pas mus laka nuo 15-os. Kaip draudimas iki 20-ies atves į protą tuos, kurie vis tiek geria nuo 15-os? 

Turbūt niekaip, nes nuo 15-os ir dabar uždrausta, bet juk geria. Tai negerai. Bet negerai ir tai, kad verygininkai įstatyminius draudimus seniai vartoja kaip stiprius raminamuosius vaistus. Neveikia draudimas, kad alų galima gerti tik nuo 18-os? Bando nuo 15-os? Tai mes jiems draudimą iki 20-ies! Penkiolikmečių tai neatgrasys, bet draudikų sąžinė kuriam laikui bus užmarinta. 

Ką šitokiu elgesiu rodo Seimas? Sauja po saujos ryja įstatymines „Stilnox“ tabletes. Ką gauname? Draudikų ir visos valstybės priklausomybę nuo raminamųjų. Ši priklausomybė prasidėjo eldedėpuko L. Alesionkos žygiais prieš 21 metus. Draudimų jau dešimtys, o nuo 15-os kaip gėrė, taip geria. Negana to, valstybė dar pati sėdo ant adatos. Raminamųjų vaistų vis negana, kasdien jų reikalaujama vis daugiau ir daugiau. 

Kas bus, kai draudikai uždraus viską ir vis tiek niekas nepasikeis? Teks išvežti ten, kur ir tuos, kuriems balti arkliai troboje aguonėlę šoka? Bet juk tai valstybė. Mūsų valstybė, po galais.

9. Nemokame gerbti privačios nuosavybės – pradedant verslu, baigiant piliečių pavardėmis ir vardais.

Kam nuo to bus blogiau, kad Tomaševskis bus rašomas kaip Tomaszewskis? Jei kam ir bus blogai, tik tam V. Tomaševskiui, kuris nebegalės mulkinti Lietuvos lenkų ir ant jų kuprų nujoti didžiulės algos į Briuselį. Per sunku mums tai suprasti. Kad ir kaip tas raidžių gazavatas mums nenaudingas. 

10. Nemokam pasauliui pasirodyti geriau už Estiją.

Kodėl taip yra? Kodėl Estija, nesvarbu kur, – „The Economist“ ar „Eurovizija“ tai būtų – vis truputį prieky mūsų?

Grįžkite į antrą punktą ir skaitykite nuo jo iki devinto. Ar galim su visu tuo atrodyti geriau už estus?

***

Post scriptum. Jei kartais kam pasirodys, kad tai Liberalų sąjūdžio pozicija, turiu atsakingai pareikšti, kad, viską apgalvojus, teko atsisakyti liberalų pasiūlyto konsultanto darbo. Esu dėkingas LS už ištiestą pagalbos ranką, bet konsultuoti vieną partiją ir kritikuoti valdžią nebūtų europietiška. Todėl lieku bedarbiu politikos apžvalgininku. Jei kartais kam tai įdomu.