Mano asmenine nuomone, tai buvo vienas iš geriausiai pavykusių Lietuvos politinės vadovybės sprendimų XXI amžiaus hibridinio karo aplinkybėmis, plačiai atkreipęs Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį.
Lietuvos karti patirtis ir valstybės nepriklausomybės praradimo istorija, besitęsiantis Ukrainos konfliktas bei Rusijos agresyvūs veiksmai neleidžia ir neturi leisti mums mąstyti ir elgtis, tarsi, „laisvė yra duotybė“.
Mūsų NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos partneriai gavo žinią, kad Lietuva deda akivaizdžias pastangas, iškilus grėsmei, ginti savo nepriklausomybę ir teritoriją. Tai sustiprina sąjungininkų ryžtą dar labiau padėti didinti mūsų gynybinius pajėgumus, o iškilus grėsmei, ginti mus.
Tuo tarpu Rusijos gyventojus, nors ir manipuliuojamus oficialios propagandos, privertė susimąstyti, ar Rusijos politinės vadovybės veiksmai kelia grėsmę Baltijos šalims?
Tokį klausimą aš dažnai išgirstu savo susitikimuose su Rusijos studentais, verslo, kultūros ir meno atstovais.
Jiems atsakau, kad istorinė patirtis lemia didžiulį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir visos Europos rūpestį, nes 1940 m. Baltijos šalys prarado savo valstybingumą, praėjusiais metais nuo Ukrainos buvo atplėštas Krymas.
Todėl šauktinių sistemos sugrąžinimas, greta su gynybos biudžeto didinimu, visuomenės imuniteto nuo manipuliuojamos žiniasklaidos stiprinimu bei NATO pajėgų aktyvesniu buvimu ir apmokymais yra natūralūs žingsniai, stiprinant šalies gynybinius pajėgumus bei atgrasinant potencialius hibridinio ar kitokio karo planuotojus.
Man skaudu, kad vienuolika metų po įstojimo į NATO, mes nevykdėme prisiimto įsipareigojimo didinti gynybos išlaidas iki 2 proc., o kaprizingais protokoliniais veiksmais bandyta „nureikšminti“ strateginių santykių su JAV esmę.
Visą savo diplomatinę karjerą skyręs Lietuvos narystei NATO ir Europos Sąjungoje, jaučiu atsakomybę už šias klaidas. Tačiau pasitaisyti nėra vėlu.
Todėl sveikinu Lietuvos vadovybės sprendimus skirtus šalies gynybinių pajėgų didinimui bei santykių su JAV stiprinimui.
Tuo pačiu tikslinga būtų „nenurašyti“ bei nedaryti lygybės ženklo tarp dabartinio politinio režimo ir Rusijos žmonių, kurių apie 400-500 tūkstančiu į gatves protestuoti išėjo 1991 metų sausį, kai sovietų tankai išriedėjo į Vilniaus gatves.
Tad visokeriopai remiant Ukrainos žmonių laisvės siekius, turėtume neužtrenkti durų Rusijos žmonėms, palaikant edukacinius, kultūrinius bei verslo mainus. Suprantama, kad tai turi būti daroma laikantis Lietuvos įstatymų ir užtikrinant nesikišimą į Lietuvos vidaus politiką.
Didžiuokimės ir puoselėkime visuomenėje pagarbos Lietuvos kariams jausmą, nes jie būtų pirmieji, kurie atremtų išorės puolimą, gintų mus ir mūsų tėvynę.
Mes turime profesionalią kariuomenę, kurioje šiuo metu tarnauja virš 7000 profesinės tarnybos karių ir apie 4200 karių savanorių.
Per 3,5 metų Afganistane sutikau kelis šimtus lietuvių karių, o jų viso nuo 2002 m. toje šalyje tarnavo apie 3000, kurie praėjo sunkiausius išbandymus bei buvo aukštai įvertinti NATO generolų.
Tai nuostabūs žmonės, Lietuvos valstybės patriotai, baigę tarnybą prisidės prie šalies ekonominės gerovės kėlimo. Tokių mums reikia daugiau! Kurie parako kvapą žinotų, fiziškai bei moraliai stiprūs ir nepalaužiami būtų, esant reikalui savo tėvynę gintų.
Džiugu, kad jau 1124 asmenys užsirašė savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą. Didžiuojuosi, jog tarp jų yra mano sūnus Raimundas. Jų skaičius pasiekė didelę dalį planuojamų 3000 šauktinių šiais metais. Tai bus stipriausias atgrasymo ženklas, kad mes ne tik laukiame sąjungininkų paramos, bet ir patys ginsime Lietuvą.
Devyniasdešimtųjų pabaigoje, dalyvaujant debatuose ir derybose dėl Lietuvos narystės NATO, kartais išgirsdavau teiginį: Baltijos šalys dėl savo geografijos yra neapginamos. Todėl ir jų NATO narystei nėra galimybių.
Tada atsakydavau klausimu: o ar Vakarų Berlynas Rytų Vokietijos ir sovietų kariuomenės apsuptyje buvo apginamas? Taip, Vakarų Berlynas buvo, kaip ir mes - Baltijos šalys - būsime apginti, jei suveiks atgrasos veiksnys, kai potencialus užpuolikas žinos, kad mes esame stiprūs, patys ginsimės, o sąjungininkai padės.
Lietuvos piliečių pasiryžimas ginti tėvynę, narystė Europos Sąjungoje ir NATO, stipri ir konkurencinga ekonomika, brandi pilietinė visuomenė bei solidi ir nuosekli užsienio politika užtikrins Lietuvos valstybės saugumą ir klestėjimą.