Kaskart išgirdus apie valstybės dėmesį ir paramą šeimai moralizuojančiu tonu kalbantį politiką tenka nurausti ir susimąstyti. Mat nelengva patikėti, jog tokio reikšmingo valstybės ateičiai klausimo svarstymas niekaip neišsiveržia iš ydingo tuščiavidurių šūkių ir dogmatiškumo rato.
Būdamas dviejų vaikų tėvas, noriu matyti praktiškai veikiančią šeimos politiką. Toks lūkestis atitinka ir krikščionišką principą, kad darbai bei asmeninis pavyzdys geriausiai liudija pasiryžimą dirbti bendram labui. Deja, dažniausiai politikų pamokslavimas ima viršų prieš norą įsiklausyti ir padėti šeimoms susidoroti su kasdieniniais iššūkiais.
Nauja konservatyvaus socialinio teisingumo vizija Lietuvai
Būdami konservatoriai ir krikščionys demokratai turime suprasti, kad valstybės kišimasis į žmonių gyvenimą ne tik neišspręs svarbiausių šių žmonių problemų, bet netgi gali jas pagilinti.
Visuomeninių problemų sprendimas turi būti pradėtas nuo bendruomenės saitų stiprinimo.
Konservatyvus socialinis teisingumas turi remtis didesnio skaičiaus Lietuvos žmonių visuomenine atsakomybe, savitarpio palaikymu ir bendruomeniniu įtraukimu. Sveikoje visuomenėje savų problemų sprendimo pirmenybė tenka patiems žmonėms, o valstybė veikia tik ten, kur šeimos ir bendruomenės nepajėgia susitvarkyti be išorės pagalbos.
Valstybė turi kovoti ne su problemų pasekmėmis, bet priežastimis, kurių ištakos glūdi sovietinės okupacijos pažeistame ir iki šiol dūlėjusiame visuomenės audinyje. To negalima atlikti per naktį, šis procesas yra glaudžiai susijęs su viena kertinių institucijų – šeima. Nes būtent šeimoje susiformuoja esminiai visuomenės stabilumą ir klestėjimą užtikrinančio elgesio standartai.
Paramos šeimai politiką metas sugrąžinti į sveikos nuovokos sritį
Šiandien idealizuotas kalbėjimas apie pilnas ir laimingas šeimas dažnai kontrastuoja su realybe. Turbūt kiekvienas iš mūsų žinome liūdnų pavyzdžių, kai iš pažiūros darnios šeimos tokios tėra tik formaliai – jos yra tapusios neapykantos, smurto ir didžiausios nedarnos židiniais.
TS-LKD šeimos politika negali remtis žmogaus orumą paminančiu skirstymu į valstybės dėmesio nusipelniusiųjų ir jos nevertųjų kategorijas. Užuot atstūmę ir į visuomenės paribį siuntę vienišas motinas bei tėvus, jiems turime suteikti visokeriopą pagalbą sėkmingai užauginti dorus ir išsilavinusius Lietuvos piliečius.
Štai popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie šeimų krizę, pirmiausia kviečia ieškoti supratimo ir įsiklausymo, o ne skubotai teisti ir smerkti. Tokio supratimo verta pasimokyti ir mums. Brangus ir vertingas turi būti kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje – darnioje ar ne – užaugo. Reikia branginti kiekvieną savo pareigą atliekančią motiną bei tėvą, nepaisant to, vieni ar kam nors padedant jie augina savo vaikus.
Kad asmenybės augtų ir skleistųsi šeimose
Turime pripažinti akivaizdžią tiesą – Lietuvos valstybės išlikimui graso ne tik geopolitinės, bet ir socialinės slinktys. Tarp ES šalių skyrybų skaičiumi, mažais gimstamumo rodikliais ir vaikų nelaimingumu pirmaujanti Lietuva patiria amžiaus iššūkį. Stiprios šeimos yra ne tik visapusiškai asmenybei ugdyti būtinų dalykų – meilės, rūpesčio ir visuomeninių įgūdžių – perdavimo šaltinis, bet ir visos valstybės ilgalaikio stabilumo garantas.
Šeimoje vaikams tenkantis dėmesys turi ne mažesnę reikšmę jų raidai, jų ateičiai nei pakankamas finansinis aprūpinimas ar vėliau įgytas geras išsilavinimas. Vaikų auklėjimą palikdami pirmiausia pačių šeimų atsakomybei, joms turime padėti kitais būdais: palengvindami finansinę padėtį, sukurdami palankesnes sąlygas tėvams daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Praktiška ir veikianti pagalbos šeimoms politika turi tapti rimta parama tėvams užtikrinant sėkmingą savo vaikų ateitį, nepriklausomai nuo to, kokioje – pasiturinčioje ar ne – šeimoje jie užaugo.
Lietuva – stiprių šeimų šalis
Norėdami praturtinti Lietuvą stipriomis šeimomis, turime sumažinti nesaugumo ir nežinios jausmą, tokį pažįstamą daugeliui tėvų. Tą bent iš dalies išspręsime įgyvendinę kelias praktines priemones.
Gausesnėms šeimoms siūlome taikyti mažesnius mokesčius, paliekant didesnę gaunamų pajamų dalį didesnės šeimos didesnėms reikmėms. Kad naujagimio atsiradimas stipriai nemažintų tėvų pajamų, siūlome taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Už kiekvieną šeimoje gimusį vaiką siūlome taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), kuris siektų iki 150 eurų per mėnesį.
Kad vaiką auginantys tėvai daugiau laiko praleistų su savo atžala ir palengvintų vienas kito rūpesčius, siūlome pagerinti motinystės/tėvystės atostogų sąlygas. Siūlome leisti abiems tėvams atostogų laiką derinti tarpusavyje ir sudaryti galimybę daliai atostogų (iki 3 mėn.) išeiti abiems kartu.
Deja, ilgesniam laikui išėję motinystės/tėvystės atostogų tėvai susiduria su problemomis, kai grįžę į darbo rinką būna praradę reikalingus profesinius įgūdžius. Turime padėti tėvams šiuos įgūdžius kuo greičiau atgauti pasiūlydami veikiančias reintegracijos į darbo rinką programas.
Mažas darbuotojų mobilumas yra viena iš nedidelio darbo užmokesčio priežasčių, o tai turi tiesioginę įtaką finansinei šeimų padėčiai. Turintiems vaikų tėvams dėl darbo keisti gyvenamąją vietą yra sudėtingiau. Todėl tėvams pakeitus gyvenamąją vietą, turime palengvinti galimybes vaikams patekti į vaikų darželius ir mokyklas.
Vaikų darželių ir vaikų priežiūros namuose problema iki skausmo pažįstama daugeliui tėvų. Ši problema reikalauja neatidėliotino sprendimo. Miestuose – didinant vietų vaikų darželiuose skaičių, o kaimuose – vadovaujantis subsidiarumo principu ir sudarant sąlygas vietos bendruomenėms teikti kokybiškas vaikų priežiūros ir užimtumo (o tuo pačiu ir senelių globos) paslaugas.
Neabejoju, jog daugelis mamų ir tėvų šiandien laukia sveikos nuovokos padiktuotų sprendimų, kurie jiems padėtų rūpintis savo atžalomis. Tikiu, jog pasitelkę praktiškai veikiančią šeimos politiką mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, paskatinsime jaunus žmones kurti šeimas, o jau susikūrusias jaunas šeimas – auginti daugiau vaikų ir be neįveikiamų sunkumų juos ugdyti dorais ir patriotiškais Lietuvos piliečiais.