Šitos pamokos nėra išmokusi Vyriausybė, kuri siūlosi pirkti Sporto rūmus už 5-9 mln. eurų, nors jokių kitų pirkėjų nėra, tad tikroji tų rūmų kaina yra artima 0 eurų.

Niekas Sporto rūmų neperka

Jau įvyo trys aukcionai, kuriuose bandyta parduoti Sporto rūmus, siūloma kaina atitinkamai mažėjo nuo 11,4 mln. iki 9 mln. eurų. Neatsirado nei vieno pirkėjo, aukcionai žlugo, ir štai kai situacija atrodo beviltiška, atsiranda Vyriausybė, kuri pasiruošusi švaistytis milijonais. Pirmą kartą pristatydamas projektą kovo mėnesį Premjeras pareiškė, kad Sporto rūmus išpirks už 5 mln. eurų, dabar jau kalbama apie 5-9 mln. eurų. 

Keista, kad Vyriausybė taip atvirai kalba apie savo planus ir taip silpnina savo pirkimo pozicijas. Realybėje jokių kitų pirkėjų, taigi konkurentų, nėra. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas yra pripažinęs: „aš nemanau, kad kas nors domėtųsi jais, nes rūmai turi labai daug apribojimų, todėl reiks paisyti visų ribojimų, reikalavimų.“ Taigi kokia tikroji rūmų kaina, jeigu nėra nei vieno pirkėjo?


Amžini nuostoliai

Sporto rūmai yra ne šiaip investicinis projektas, o tai viena didelė problema. Patys rūmai yra nefunkcionalūs, nešiuolaikiški ir kiauri. Investuotojas pasiūlytų viena – rūmus nugriauti, bet to negalima, nes objektas įrašytas į kultūros paveldo sąrašą.

Net apšiltnti jų neišeina, nes bus sugadintas fasadas ir stiklų siena, o kaip spręsti didžiules koridorių ir vestibulio erdves, kurios mažai panaudojamos, bet užima plotą. Vien pastato išlaikymui žiemą bvo išleista per 270 tūkst. eurų, ir čia kai nevyko jokie renginiai. O kur dar investuotojo mokesčiai, komunalinės paslaugos. 

Taigi vien pastato išlaikymo kaštai per metus siekia per 1 mln eurų, neskaičiuojant personalo ir renginių organizavimo. Norint, kad pastatas būtų bent nenuostolingas reiktų per 10 mln. eurų apyvartos, o jeigu dar skaičiuoti ir investicijų atsipirkimą, tai suma turėtų padvigubėti. Tai jau artima didžiausios Vilniuje „Siemens“ arenos apyvartai. O kaip parodė Pramogų arenos Ąžuolyno g. bankrotas, dvi arenos mieste neišsitenka. Kokia išvada? Kad ir kas nusipirktų Sporto rūmus, jie yra užprogramuoti nešti nuostolius.

Bankas šoka ir dainuoja

Kas tikrai yra suinteresuotas kam nors iškišti Sporto rūmus tai yra Šiaulių bankas, kuriam rūmai yra įkeisti. Ir visai net ne kaina yra svarbiausia nauda, kurią gaus bankas. Šiaulių bankas valdo gretimus 8 ha sklypų su „Žalgirio“ stadionu. Jie labai domina investuotojus, o vien sklypų kaina siekia apie 30 mln. eurų.

Jau planuojami daugiabučiai, prekybos centrai, pramogų zonos ir kiti pastatai, bet investicijos ir vertė labai priklauso nuo to, ar Sporto rūmai taps traukos objektu, ar toliau liks miesto šiukšlynu. Tiek bankas, tiek „Žalgirio“ stadiono pirkėjai stabtelėjo ir laukia kaip baigsis Sporto rūmų pardavimas, nes tai įtakos aplinkinės teritorijos kainą.

Vyriausybės pasiryžimas pirkti Sporto rūmus net įtvirtintas sprendimu paskelbti objektą valstybinės reikšmės. Kodėl tokiu objektu nepaskelbiami Kauno kongresų rūmų projektas ar Klaipėdos muzikinis teatras? Sporto rūmai dabar privatus objektas. Tai jau panašu į piktnaudžiavimą, gal rytoj Vyriausybė nutars valstybinės svarbos paskelbti „Maxima“ parduotuvę Prienuose ar kokį daugiabutį namą? Panašią istoriją matėme, kai A. Brazausko vyriausybė valstybinės svarbos objektu paskelbė Gariūnus. Vienintelis tokių paskelbimų tikslas yra apeiti viešųjų pirkimų, konkurencijos ir kitus apribojimus, tačiau visad padidėja korupcijos bei neskaidrių susitarimų grėsmė.

Visiškai nesuprantama, iš kur Vyriausybėje kilo toks noras būtinai nupirkti Sporto rūmus ir būtinai už milijonus? Kodėl neskelbiamas konkursas? Galbūt atsirastų kitų vertų pasiūlymų? Mieste gausu statinių, kurie pretenduotų į Kongresų rūmų konversiją, o gal geriausia statyti naujus?

Kai žinoma pasaulinio garso architektė Zaha Hadid Vilniuje suprojektavo Gugenheimo rūmus, Vyriausybė griežtai pasakė, kad pinigų nėra, o pirkti kiauriems Sporto rūmams pinigų yra? Gal pasverkim visus galimus projektus, įvertinkim finansinius ir ekonominius kaštus, gal verta Zahos Hadid rūmuose įkurti taip trokštamą Kongresų centrą? Vien architektės vardas jau puiki reklama Vilniui, kuris žada pasaulyje konkuruoti dėl konferencijų. O jeigu netinka šis projektas, kodėl nesurengti atviro konkurso?