Kasdienybės eskizai. Supermamų dialogas

DELFI tęsia nuotaikingų kasdienybės eskizų seriją. Šį kartą Jūsų dėmesiui - dvi nesiguodžiančios supermamos.

– Mažule, čia tu?
– Aš, aš, Snieguole, labutukas!
– Oi, Laurute, labukas, čia galvojau, ar primaigiau, ar tau paskambinau!
– Khi, khi, man, man, padružke, kaip tu?
– Oi, puikiai! Nors, palauk, taigi neeee. Blogai.
– Oi, oi, ir kas gi dabar?
– Oi, nu, nuo ko pradėt.
– Kaip tavo Lukas?
– Oi, padružke, čia rimtas reikalas. Noriu su tavim aptarti.
– Kas, kas?
– Mano Lukutis gavo rimtą traumą, vaikas. Traumąąąą. Verkiam baisiai, nežinau, kam čia skųstis, galvojau, Zuokui, bet tas gi pabėgo jau, tai dabar nieko nebesuprantu.
– O tai kas nutiko, kas gi čia dabar Lukučiui?
– Taigi laikė tuos standartizuotus testus. Nu, kur vaikams mokykloj standartus nustato. Nu tipo, ar tu standartinis vaikas, ar ne, supranti?
– Nu, nu?
– Nu, tai tris dienas iš eilės po testą. Ir dar vienas paskui vėliau, po kelių dienų. Ar tu moki skaityti, ar tu moki rašyti, ar tu pažįsti pasaulį. Iš eilės. Tris dienas (beveik repuoja). Jauč? Čia net kokie kosmonautai tokio streso nepatiria! Mačiau filme, biški paverkė prie dukros, ir tik fist! Ir išskrido! Ir paprasta viskas! O čia – ar tu pažįsti pasaulį?
– (Draugė neteko amo, vyksta gili pauzė). Dieve mano....(balsas virpa).
– Nu, ar tu pažįsti pasaulį?
– Kąąą? (pasimetus)
– Pasaulį. Aš nepažįstu pasaulio dar, tik keliose šalyse buvau, o čia nori, kad dešimtmetis...
– Ne, nu bet kaip taip....
– Ir po tokios lavinos dešimtmečiui dar paskui ir matieka? Su ta jų al..al..al.. blemba, kokia ten...? Alhambra kažkokia.
– Algebra?
– Jo, turbūt šita. Nu, tai kas čia per šalis? Kodėl taip padaryta? Kas taip nusprendė? Kodėl vaikus žlugdyt? Va, buvom su Gedu atostogų egzotikoj, tai ten vaikai bananus ir kokosus renka. O čia! Vargo vakarienė kažkokia.
– Draugute, nurimk, mažule. Čia velnias kažkoks, tai tikrai. Klausyk, bet gal viskas bus, ok?
– (Šniurkščia) Ok, ok. Ir dar man papą vieną įstatė ne tokį, kokio prašššššiauuu (pratrūksta kūkčiot).
– O dieve! Bet tai kaip tau nesiseka! O aš galvojau, kad čia aš nelaimėlė kažkokia...
– O kas pas tave? (šniurkšt šniurkšt).
– Ai nu gi Vifis dingo.
– Kasss?
– Vifis, nu. Pabėgo turbūt kažkur, nerandu niekur jau penktą parą-ą-ą! (balsas irgi pradeda trūkčiot).
– Drauge, internetas tau dingo? Ir tu penkias paras be supermamų laikaisi?
– Koks dar internetas!? Pinčeris mano, Vifis, pradingo! Tas, kur Kęstas padovanojo, kai Gučis prarijo svarovskį vieną ir nudvėsė-ė-ė... (braukia ašarą).
– Viskas, mažute, sėsk į savo modernų mašinuką ir atvarai į Panoramą, aš tave apkabinsiu, viskas bus gerai. Mums reikia pasiguosti.
– Neeeebuuuuusss geraiiiii (pradeda tekėti krioklys).
– Nu, mažute, kodėl?
– Ai, nu, vakar apsipykom biški su Kęstu, kad jis Vifio neieško, tai jis tyčia neprikrovė elektromobilio. Dabar galiu nuvažiuot tik iki pašto, bet kam man tas paštas?? Vifis gi nepabėgo laiško išsiųst, blemba (bliauna).
– Tavo dovanos, Tešlutės, neprikrovė?
– Taaaaippppp. O aš pati nemooookuuuuu (krioklys kriokia ir taškosi purslais).
– Blemba, mažute. Ką čia daryt. Nu, davai, atsidarai greitai mūsų portalą, komentaruose tave paguosiu.