Naujoji Vilniaus tarybos dauguma kol kas man primena tokius jaunus augintinius. Gerąja prasme. Pirmosiomis dienomis jie atrodo, kaip tie šuniukai, kurie pirmą kartą išvažiuoja automobiliu į užmiestį, šeimininkai atidaro langus ir jie iškiša galvas ir iškaria liežuvius, mėgaudamiesi laisve, greičiu ir pojūčiu, kai visas pasaulis tau po kojomis.
Atsidaro mašinos durys ir jie visu greičiu išlekia džiaugsmingai skalydami. Nesvarbu, koks tikslas, nesvarbu, kad yra liftas ir nereikia bėgti laiptais, svarbu bėgti, tyrinėti, programuoti, tvarkyti, valyti. Mėgautis akimirka. Vilniaus ūkyje yra buvę daug gyvulių. Kilnusis erelis, pabrėžęs savo kilnumą, bet nevengęs pasimėgauti maita. Nuo visko pavargęs darbinis jautis. Tatuiruotas ruonis. O dabar turime jaunus šuniukus.
Dienos pabaigoje jie sugula pavargę nuo dienos linksmybių ir lakstymo.
- Na, ir nusikaliau, – žiovaudami pasakoja.
- Ne tas žodis.
- Net letenos nebepakelčiau, – pritaria vieni kitiems.
Bet pasigirsta šeimininko (Vilniaus miestiečio) žingsniai. Šuniukai suklūsta, pakelia galvas.
- Kas ten jo rankose, kas ten jo rankose, kas ten jo...o vavaviva, ten kamuoliukas (spręstina miesto problema, pavyzdžiui, vaizdą darkantis kioskas). Kamuoliukas. KAMUOLIUKAS!!! TAI PATI GERIAUSIA DIENA!
Šeimininkas švysteli kamuoliuką ir pamiršę nuovargį šuniukai pasileidžia paskui jį. Kaip sakė pavasario apsvaigintas Kazys Binkis – „mūsų žemė jauna dar, bus ir pas mus Eldorado, Eldorijo adrijo ada“.
Praeis laiko. Galbūt vieni pavargs, galbūt kitus nepažįstami žmonės nusivilios į šoną pažadėję sausainį ir uždės trumpą pavadį, treti gal net pavirs šunsnukiais. Bet kol kas Vilniuje šviečia saulė, pučia naujas gaivus vėjas ir jie bėga.
GALVOJU, KAD GALVOJU
apie citatas
„Ar visas Baltijos seses yra apėmusi karo psichozė. Paaiškėjo, kad ne.“
„Politinis pensininkas ir numuštasis lakūnas Andrius Kubilius, sunaikinęs savo šalies ekonomiką ir išstūmęs tūkstančius į emigraciją, dabar patarinės tais klausimais Ukrainai.“
„Dėl Rusijos laidų Estija nesiėmė jokių veiksmų, nes gerbia žiniasklaidos laisvę“.
„Rusijos kanalų uždraudimas Lietuvoje tai ne tik konservatorių beprotybė, tai bandymas patikrinti visuomenę – priims ar ne.“
„50 pro. Žmonių tiki, kad Rusijos žiniasklaida sako tiesą. Įdomu, kiek Lietuvos žmonių tiki, kad žiniasklaida sako tiesą?”
„Tokią Lietuvos politiką galima pavadinti informaciniu genocidu.“
„Lietuvai iš krašto apsaugos biudžeto didinimo menka nauda.”
„Kai Baltijos valstybės liks be Rusijos, tik su Vakarais, tada reikės laukti, kada užvirs katilas. O jis užvirs.“
“Lietuva vis dar bando užsiimti „demokratijos eksportu“, įtikinėdama kitas šalis, kad pas juos yra sukurta reali demokratija, užtikrinta žodžio laisvė, efektyviai kovojama su korupcija, kai realybėje nieko panašaus nėra.“
“Jei saulė šviestų tik tris valandas per dieną, jos energijos vis tiek pakaktų planetos metų energijos poreikiams patenkinti.”
„Asmeninė Baltijos šalių lyderių degradacija ir jų šalis verčia degraduoti.“
O juk ne vieno Lietuvoje politiko pasisakymai šia tema atrodo tarsi pasiskolinti iš Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkio“ – „Kodėl šitaip pasikeitę kiaulių veidai? Penkiagubi, keturgubi, trigubi pagurkliai... Bet kodėl gi keičiasi, sakytum tirpsta bruožai?”
apie iliuzijas
Tiesa, nepatvirtintų šaltinių duomenimis, patys socialdemokratai jau turi „Birutės pasisakymų sulaikymo planą“. Jie tariasi su programuotojais, kad jos kompiuteryje būtų įdiegtas socialinio tinklo klonas, kuriame ji galėtų toliau lieti mintis, bet viešai jos niekur nepasirodytų. Taip pat formuojama darbo grupė iš asmenų, kurie apsimetę spaudos ir televizijos žurnalistais ims interviu iš Seimo narės. Kai kada bus nuomojamos TV studijos, paruošiamos pseudodebatų laidos, kuriose ji galės dalyvauti, pseudorežisieriai netgi šūkaus per mikrofonus – „iki tiesioginio eterio viena minutė“ sukurdami tobulą iliuziją.
Projektas, matau, nepigus, bet turbūt tikrai vertas tokių lėšų, jei jau kitų variantų nebelieka.
apie valią ir paistalus
Žinau, kad taip nebus. Spėju, kad straipsnis bus apie tai, ką jie valgo vakarienei. Pasirodo, dar blogiau. „Žymus veidotyros specialistas“ Markas Lučinas per tris pastraipas nustato diagnozę porai ir jos ryšiams. Šarlatanų buvo visais laikais ir žiniasklaida nesigėdydama suteikia jų paistalams eterį, bet šitas veikėjas yra piktybinis. Kaip erkė prisikabinęs prie viešų asmenų, neatsiklausęs (erkės irgi neprašo leidimo) lįsdamas į porų gyvenimą ir tauzydamas niekus (vien ko verti jo pastebėjimai apie Neringą Venckienę: „ji neturėtų būti vagilė ir grobuonė, jai svarbu elgtis solidžiai. Politikoje tokių žmonių trūksta“), jis siurbia energiją ir naivuolius savo seminarams.
O portalai ir televizija ploja katučių tiražuodami nesąmones, prieš kurias nublanksta net ir „čiupakabros iš Ignalinos miškų“.
apie Darom
Praėjusį šeštadienį politikai „darė“. Rinko šiukšles, tvarkė aplinką, o po to strimgalviais skubėjo prie kompiuterių ir gal net nenusiplovę rankų lenktyniavo tarpusavyje, kas greičiau ir daugiau įdės nuotraukų ir pasirodys esąs didysis tvarkdarys. Kai kurie mėgėjų lygoje rungtyniaujantys politikai tiek įsijautė, kad į tą pačią krūvą sudėjo nuotraukas ir su sakuromis, ir su socialinių tinklų žvaigždutėmis, kas šiek tiek disonavo su idėja „parodyti, kaip užteršta yra Lietuva“.
Iš esmės – viskas gerai, bet minčių kyla įvairių. Kai tai daro visi, nebepavyksta išsiskirti iš viešųjų ryšių ištroškusių politikų minios. O štai jei kuris politikas deklaruotų, kad nepakanka tvarkytis tik kartą per metus ir savo tvarkančio aplinką nuotraukas įdėtų ir kitą savaitgalį, ir dar kitą, tai jau būtų įdomu.
apie Valentiną už 2rų
Ilgai stovėjo Valentinas už durų. Trypčiojo, žvalgėsi į iškabą. Po to paspaudė rankeną ir užėjo. Juk Geras Žodis – tai tvirto namo pamatas, Geras Žodis – gražios draugystės pradžia, patikima investicija į ateitį. Prisiminkime tą Gerą Žodį.
Valentinas Mazuronis: „Viktoro Uspaskicho galimas pasinaudojimas tarnybine padėtimi yra politinis užsakymas. Tai noras susidoroti su Darbo partijos pirmininku.“ (2005)
Valentinas Mazuronis: „Viktorui Uspaskichui įteikiu didelę vinį ir plaktuką, linkėdamas įkalti kad ir į kubilą.“ (2010)
Valentinas Mazuronis: „Uspaskichui pareikšti įtarimai dėl nepagarbos teismui yra bandymas prisikabinti tuščioje vietoje. Byla siūta baltais siūlais.“ (2013)
Ir grand finale
Valentinas Mazuronis: „Kaip žinote, vakar įstojau į Darbo partiją ir jos Taryba iškėlė mane kandidatu į pirmininkus. Taip, iš vienos pusės Darbo partija turi problemų su teisėsauga, bet parodykite man partiją, kuri jų neturi?” (2015)
Žinoma. Skamba panašiai, kaip „šiandien esu pakviestas pietų pas Hanibalą Lekterį. Taip, iš vienos pusės jis turi problemų, bet parodykite žmogų, kuris jų neturi“.
Savaitės skaičiai
Dvejus metus valdančiajam triumviratui turėjo būti saldu žvelgti į bendrovės „Spinter“ nuolat skelbiamus partijų reitingus. Bendras LSDP, DP ir TT partijų palaikymas svyravo tarp 42 ir 47 procentų, o jungtinis oponentų (TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio) tarp varganų 14-18. Didžiausias atotrūkis buvo fiksuojamas 2013 metų kovą-balandį: 46-14. Vieni vartai ir žiovulys galvojant apie 2016 metų Seimo rinkimus. Dar praėjusį gruodį turėjome 44-18 (+26). O tada prasidėjo ledo kalnelis – sausis 42-19 (+23), vasaris 39-20 (+19), kovas 35-24 (+11).
Spėju, kad balandžio duomenimis po pozityvaus naujosios Vilniaus valdžios starto ir Gabrieliaus Landsbergio išrinkimo TS-LKD lyderiu, skirtumas dar labiau susitrauks ir jei inercija išliks iki rudens jo gali nebelikti. Štai tada ir prasidės linksmybės.
Haiku
Kaimynai keikias
Gabrieliaus smuikas rauda
Nebus ramybės
