Tą pripažįsta ir tas pats TVF, kuris savo išvadose apie Lietuvos ekonomikos būklę, pabrėžė, kad su įstojimu į euro zoną susijusios pagerėjusios perspektyvos turėtų kompensuoti atsiradusį vangumą NVS prekybos partnerių šalyse. Fondas taip pat pagyrė Lietuvos Vyriausybę ir eksportuojančius verslininkus, kad jie jau pademonstravo puikius gebėjimus prisitaikyti perorientuojant eksportą į naujas rinkas.


Lietuvos ekonomikos perspektyvas giria ir mėnesinis Vokietijos ekonomikos ir verslo žurnalas „Creditreform“, kuris vertina valstybių ekonomikos ir įmonių rizikingumą ir yra leidžiamas 120 tūkst. tiražu. „Lietuva skina ekonomikos reformų vaisius“, „nors ekonomikos augimas visoje Europoje silpnėja, Lietuva demonstruoja stabilumą“ – rašo vokiečių „Creditreform“. 

Pasak verslo žurnalo, Lietuva, įgyvendinusi ne vieną sudėtingą ekonominę reformą, šiuo metu gali džiaugtis sveiku augimu. Turima galvoje ir finansinės reformos, kurias Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įgyvendino, rengiantis euro įsivedimui ir siekiant atitikti Mastrichto konvergencijos kriterijus. Be to, kaip pastebi „Creditreform“, šiuo metu tiek Lietuvos nacionalinė skola, tiek biudžeto deficitas gerokai mažesni nei ES vidurkis. 

Lietuvos Vyriausybė ženkliai pagerino verslo sąlygas ir šiuo metu yra vertinama kaip viena iš palankiausių vietų verslui ir investicijoms. Euro įvedimas prisidėjo prie Lietuvos skolinimosi istoriškai mažomis palūkanomis, kas Lietuvos ekonomikai ir verslui atveria daugiau galimybių. 

Nors daugiausia dėl pertvarkos šalies energetikos sektoriuje ir skolos priemonių sumažėjimo, tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) į Lietuvą 2014 metais, palyginus su 2013-ais, sumažėjo 2,2 karto, tačiau jis išliko teigiamas ir sudarė 163,5 mln. eurų. Prie tokių teigiamų tendencijų 2014 m. labai prisidėjo didėjusios reinvesticijos (486,1 mln. eurų) ir investicijos į nuosavybės priemones (74,4 mln. eurų). 

Energetikos sektoriaus reformos įtakos TUI mažėjimą atsveria bendra tų reformų nauda – juntamai atpigusios komunalinių paslaugų kainos. Per tas reformas Lietuvos valstybė išpirko akcijas iš užsienio investuotojų (2014 m. II ketvirčio. Vyriausybės sprendimai dėl „Lietuvos dujų“, “Amber Grid” ir LESTO nuosavybės teisių išpirkimo už 269 mln. € sudarė 94 proc. viso neigiamo nuosavybės priemonių pasiskirstymo TUI sraute). 

Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau 2014-ais reikšmingai padidino Lietuvos kredito reitingus. Dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų (Fitch ir S&P) Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A– lygmenį su stabilia perspektyva. O trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei. 

Lietuvos ūkio progresą pripažįsta ir patys užsienio verslininkai, investuojantys ar dirbantys, tvirtindami, kad Lietuva užsienio verslui gali pasiūlyti ne tik palankias finansines sąlygas ir patogią geografinę padėtį, bet ir greitas procedūras, išvengiant perteklinės biurokratijos per tokias agentūras kaip „Investuok Lietuvoje“. 

Žinoma, pernelyg naivu būtų tikėtis, kad Lietuva pasieks dviženklį ekonomikos augimą kaip prieš krizę, 2007 metais, kai jis buvo net 11 proc. Tačiau turint galvoje tai, kad šiandien ypač daug Europos valstybių, kurioms Rusijos embargas turėjo daug mažesnį poveikį arba išvis jo neturėjo, susiduria su ilgalaike savo ekonomikų stagnacija, Lietuvos rezultatai tikrai geri. 

Galime pasigirti ir prieš Latviją ir Estiją, kurioms atitinkamai prognozuojamas 2,3 ir 2,5 proc. BVP augimas 2015 metais. Taigi, nemaža dalimi Vyriausybės dėka reikalai Lietuvoje iš tiesų klostosi pakankamai gerai.