Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, net 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu. Tokie ir buvo mūsų, atėjusių 2011 metais prie miesto vairo, pagrindiniai tikslai ir uždaviniai – sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir energiją, pažadinti Vilnių, kuris snaudė nuo 2007 metų. Nebuvo lengva, bet buvo įdomu.
Vilniuje – 650 tūkst. gyventojų
Vilnius per šiuos metus tapo vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose. 2014 m. rugsėjį pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į Vilniaus mokyklas atėjo daugiau pirmokų, nei baigė abiturientų. Kiekvieną dieną į Vilnių atvyksta apie 120–180 tūkst. dienos lankytojų.
Gyventojų skaičius Vilniuje 2011 m. siekė 524 tūkst., o 2014 m. – 540 tūkst. Tai Statistikos departamento duomenys, tačiau, kas ir man pačiam buvo didelė staigmena, Ligonių kasų registracija rodo, kad, – Vilniaus miesto savivaldybėje net 648 697 prisirašiusiųjų prie poliklinikų ir pirminės sveikatos įstaigų, taigi, galima drąsiai teigti Vilniuje – apie 650 tūkst. gyventojų.
Tai iššūkiai – reikėjo kurti daug naujų vietų darželiuose. 2011–2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3400 naujų vietų vaikams darželiuose, kai tuo tarpu 2009-2010 metais sukurta tik 460 naujų vietų. Šiemet Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis, kurį lanko apie 250 vaikų. Suplanuota papildomai sukurti dar apie 1000 vietų: šiemet duris turėtų atverti „Gluosnis“ Viršuliškėse, planavome, kad naujų vietų atsiras dar 3 vaikų darželiuose: Žirmūnuose, Antakalnyje ir tarp Pašilaičių bei Šeškinės. Rengiami dokumentai naujiems darželiams Pilaitėje ir Balsiuose ir konkursas statyti naują darželį Visoriuose. Suplanuoti statyti ir du privatūs darželiai Antakalnyje ir Burbiškėse. Darželis „Venecijos“ kvartale turėtų būti trečiasis naujas lopšelis-darželis Vilniuje, pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Rekonstravome daugiau nei 40 mokyklų ir darželių, kai per 2007–2010 metus – tik 28.
Vilniuje per ketverius metus dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc. iki 6,5 proc. Bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės institucijoms ir privačiam verslui, sukurta 35 000 gerai apmokamų darbo vietų. Už tai esu labai dėkingas verslui ir investuotojams, kuriantiems darbo vietas vilniečiams.
Daugybė tarptautinių įvertinimų
Vilnius tapo regiono IT, startuolių, biotechnologijų ir paslaugų centru, kurį pasirenka didžiausios pasaulio kompanijos. Per šiuos metus sulaukėme tiek Europoje, tiek pasaulyje pelnyto pripažinimo, tapome nugalėtojais įvairiose srityse tarp garsiausių miestų.
2011 m.„The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų. 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ įvertino Vilnių, kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą. 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose spūstys didžiausios. 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukęs miestas Europoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų. 2014 m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbė naujuosius išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvos sostinė, kurioje veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
2007 m. skola buvo 274 mln. litų, per 2008-2011 kadenciją, kai pasikeitė trys sostinės merai, ir, ekspertų vertinimu, miestą apėmė sąstingis, skola išaugo tris kartus – daugiau nei 800 mln. litų.
Deja, tokį palikimą radome atėję, tačiau nepuolėme skųstis, Didelių pastangų dėka miesto skolos buvo stabilizuotos, nuo bankroto išgelbėta Viešojo transporto įmonė. Be to, kadencijos pradžioje, 2011 metais, Vilniaus savivaldybės biudžetas buvo mažiausias per visą laikotarpį, o 2015 m. biudžeto pajamos – jau didžiausios. Savarankiškas biudžetas padidėjo daugiau nei du kartus.
Juk savivaldybės biudžeto finansinius rodiklius rengia Finansų ministerija ir tvirtina Seimas. Nuo 2011 iki 2013 metų GPM mažėjo, o 2014 ir 2015 m. dėka mūsų ryžtingos ir nuolatinės kovos šiandien jau Vilniui skiriama GPM dalis padidinta. Vilniaus apskrityje sukuriame 40 proc. Lietuvos BVP. Taip pat labai džiugina, kad šiandien žmonės Vilniuje gauna didžiausią vidutinį atlyginimą Lietuvoje.
Šilumos kainų mažinimo gyventojams klausimas mūsų koalicijos veikloje buvo, ko ne, pats opiausias, dažniausiai svarstomas, diskutuojamas, nuolat peržiūrimas, nuolat buvo ieškoma būdų, kaip sumažinti šilumos mokesčius vilniečiams. Vilnius jau nuo 2013 m. turi aiškų veiksmų planą –– kaip pertvarkyti Vilniaus šilumos ūkį atsisakant importuojamų dujų ir pereiti prie vietinio biokuro, kaip modernizuojant TEC3 katilinę sumažinti šilumos kainas iki 18.4 kWh. Šiuo metu projektas jau pateiktas Vyriausybei ir Energetikos ministerijai ir AB „Lietuvos energija“.
Taip pat imtis iniciatyvų, kurios taip pat sumažintų vilniečiams kainas – panaikinti arba sumažinti įpareigojimus pirkti brangesnes gamtines dujas iš SGD terminalo - SGD terminalo išlaikymas turi būti padalintas tarp visų šalies energijos vartotojų. Mažėjant elektros energijos gamybos kvotoms, inicijuoti termofikacinių elektrinių elektros ir šilumos kainų nustatymo pakeitimus - siekiant išvengti elektros gamybos veiklos nuostolių, kurie vėliau iš dalies perkeliami į šilumos kainą. Inicijuoti šilumos ūkio įstatymo pakeitimą - pakeisti konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką, kad konkurencija šilumos ūkyje vyk tų ne tik vasaros metu, bet visus metus. Deja, bet mūsų pasiūlymai neišgirsti.
„Air Lituanica“ ateitis – Ne tik naujosios Tarybos , bet ir Prezidentės asmeninė atsakomybė
Nacionalinių oro linijų steigimas - tai ne milžiniškas projektas, o būtinybė. Tai kiekvienos šalies garbės ir prestižo reikalas, jei norime būti pasiekiami ir matomi pasaulio žemėlapyje. Šiandien “Air Lituanica” jau turi tris orlaivius, rudenį planuojams ketvirtas. Šiuo metu vykdomi skrydžiai devyniomis kryptimis (Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Praha, Paryžius, Talinas, Amsterdamas, Bilundas, Stokholmas), nuo balandžio 30 d. bus 10 krypčių (Hamburgas).
2020 m. pagal verslo planą turės 7 orlaivius, perveš 1 mln. keleivių, bus didesnė oro bendrovė nei „Estonian air“ ar „Malta air“. Turiu paminėti oponentus ir projekto žlugdytojus, nes dabar turiu galimybę apie tai kalbėti atvirai. Net sunku suprasti motyvus, kodėl taip yra - Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiesiogiai ir per savo patarėjus darė viską, kad Lietuva neturėtų nacionalinio oro vežėjo. „Air Lituanica“ ateitis – prezidentės Dalios Grybauskaitės asmeninė atsakomybė.
Pradėta ir rengiama šimtai projektų
Negaliu nepaminėti kitų labai svarbių, gražių ir naudingų miestui įgyvendintų projektų. Vilniaus Vakarinis aplinkkelis lenkia net Vilniaus-Kauno automagistralę, kuria per dieną pravažiuoja apie 26 tūkst. automobilių, o Vakariniu aplinkkeliu – 58 tūkst. Visi džiaugiamės rekonstruotu Bernardinų sodu, oranžiniais dviračiais, dovanomis Vilniui, kur įmonės ir pavieniai asmenys padovanojo sostinei dovanų beveik už 2 mln. Lt.
Pradėjome ir parengėme labai daug prasmingų ir reikalingų miestui projektų – Antakalnio g. rekonstrukcija, Lazdynų vandens ir sveikatingumo centras, Neries krantinių modernizavimas, Olandų g. žiedo rekonstrukcija, stoties rajono konversija, Liepkalnio sporto ir sveikatingumo centras, Kalvarijų turgaus rekonstrukcija, Daugiafunkcinis sveikatinimo ir užimtumo kopleksas Šeškinėje ir kt. Tai didelis uždavinys ir atsakomybė naujajai Tarybai – tęsti, kas pradėta ir sugebėti įgyvendinti projektus.
Dėkoju Vyriausybei, Seimui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, kad dirbo produktyviai, vieningai ir priėmė daug miestui naudingų sprendimų. Dėkoju vilniečiams ir džiaugiuosi, kad kartu galėjome priimti sprendimus, tartis, diskutuoti. Ačiū už Jūsų idėjas ir pasiūlymus, kaip pagerinti gyvenimą mieste. Dėkoju visiems, kurie kartu, kiekvieną dieną kuria savo mylimą miestą Vilnių ir daro viską, kad gyvenimas čia būtų patogus, spalvingas ir įdomus. Ačiū už tai, kad idėjos čia virsta realiais darbais ir kiekvienas prie to gali prisidėti. Vilnių visada labai myliu, tad, net ir nebūdamas Meru, tikrai būsiu aktyvus Vilniaus darbų sūkuryje.