Jau tada pastebėjau jos profesionalumą, gebėjimą išgirsti ir sąžiningai atsakyti į rinkėjų klausimus, neskirstant Lietuvos visuomenės į sėkminguosius ir nesėkminguosius.
Eidama svarbias valstybėje pareigas, Irena įrodė savo kompetenciją ir gebėjimą konsoliduoti skirtingai mąstančius žmones bendriems tikslams.
Kaip rodo visuomenės apklausos, Irena ir šiandien išsaugojo piliečių pasitikėjimą, visuomenės ir netgi oponentų pagarbą, kas yra ir bus labai svarbu vedant mūsų partiją į 2016 m. Seimo rinkimus, ir, tikiu, po jų formuojant Vyriausybę, kuri praktiškai įgyvendins TS-LKD vertybinę programą.
Nepanaudoti tokio kalibro politikės su tokia patirtimi ir pelnytu pasitikėjimu būtų žala ne tik partijai, bet, svarbiausia, valstybei.
Diskusijos vyksta, kuris iš dviejų pagrindinių kandidatų, I. Degutienė ar Gabrielius Landsbergis, šiuo metu tinkamesnis perimti TS-LKD partijos vairą.
Nors G. Landsbergio asmeniškai nepažįstu, bet, sprendžiant iš jo straipsnių ir interviu, tikiu, kad jis gabus ir perspektyvus jaunas politikas, galintis eiti atsakingas pareigas.
Po pastarųjų rinkimų į Europos Parlamentą TS-LKD praradus dvi iš keturių turėtų vietų ir šią instituciją palikus puikiai savo darbą atlikusioms Laimai Andrikienei ir Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, šiuo metu didžiausią G. Landsbergio naudą matau būtent ten – ginant Lietuvos interesus užsienyje.
Sąmoningai atimti iš jo ne tik šią atsakomybę, bet ir progą įgyti platesnę tarptautinę patirtį, plėsti kontaktų tinklą, būtų neišmintinga.
Manau, kad jo patirtis Briuselyje ateityje Lietuvai bus labai naudinga.
Darau paprastą išvadą – skirti žmogų ten, kur jis naudingiausias Lietuvai.
Siūlau I. Degutienę į TS-LKD partijos pirmininkės pareigas, o G. Landsbergį išsaugoti Europos Parlamente ir ginti Lietuvos interesus tarptautinėje erdvėje.