Moku ir už tas programas, kurių nežiūriu, bet jos įtrauktos į vadinamąjį „programų paketą“. Taip sumoku ir už nemažą kiekį rusiškų televizijos programų.
Žiniasklaida pastarosiomis dienomis skelbia: „Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį trims mėnesiams uždraudė retransliuoti visą rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą“. Sprendimas teisingas, tačiau dar kartą verčiantis ieškoti atsakymo į paprastą klausimą: kodėl aš, paprastas televizijos retransliuotojų paslaugų vartotojas, esu verčiamas mokėti už tokių programų retransliavimą, net ir tuo atveju, kai aš tokių programų nepageidauju žiūrėti ir net nežiūriu. Mokėsiu net ir po to, kai kažkurią programą visiškai teisingai LRTK uždraudžia transliuoti.
Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) ką tik viešai paskelbtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ teigia: „Vienas iš Rusijos įtakos instrumentų įgyvendinant informacinės ir ideologinės paskatos uždavinius Lietuvoje buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“, Lietuvoje retransliuojami Rusijos televizijos kanalai, rusiškos interneto svetainės“.
VSD taip pat pabrėžia, kad „pagrindiniai 2014 m. Rusijos vykdytos informacinės politikos tikslai – skleisti dezinformaciją apie Lietuvos vykdomą užsienio ir vidaus politiką, diskredituoti Lietuvos narystę ES ir NATO, kuri Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdį, menkinti Lietuvos energetikos politikos pasiekimus“.
VSD išvados leidžia konstatuoti, kad Lietuvos piliečiams tokių Rusijos televizijos programų retransliuotojai siūlo prekes (programas), kurių informacinė kokybė mažų mažiausiai yra prasta, o labai dažnai net žalinga ir pavojinga. Tai rodo ir LRTK sprendimas uždrausti vienos iš šių programų retransliavimą, nes tokių programų retransliavimas, anot LRTK, yra kenksmingas Lietuvos visuomenei.
Kaip jau minėjau, kenksmingų programų pardavėjai tokias programas parduoda vadinamais „programų paketais“, versdami vartotoją susimokėti už visą paketą, nors pats vartotojas tokių programų galbūt ir nenori žiūrėti bei nežiūri. Tačiau vartotojas neturi galimybių atsisakyti pirkti ir mokėti už tokias programas, nes jos būna įtrauktos į retransliuotojo parduodamą „privalomą“ programų paketą. Kitas retransliuotojo parduodamas programas vartotojas gali pasirinkti savo nuožiūra.
Tokia susiklosčiusi situacija televizijos programų retransliavimo rinkoje yra visiškai neracionali ir prieštaraujanti LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymui, kurio 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad „vartotojai turi teisę /.../ įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ir paslaugas“. Tuo tarpu dabar tie retransliuojamų programų vartotojai, pirkdami paslaugas tik paketais, neturi galimybės nepirkti (nemokėti) ir už žalingos kokybės Rusijos televizijos programas, nors pats vartotojas jų ir neplanuoja žiūrėti.
Tokią situaciją teisiškai ir techniškai nėra sudėtinga pakeisti, jeigu įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose būtų numatyta kitokia retransliuojama programų pardavimo vartotojams tvarka, nustatant, kad į paketų parduodamas ir retransliuojamas programas privalo būti įtraukta tik tai, kas ir šiandien numatyta įstatyme: tai yra visos nekoduotos nacionalinės LRT televizijos programos, o visos kitos programos iš retransliuotojų siūlomo retransliuojamų programų meniu yra pasirenkamos paties vartotojo, sudarant paslaugų pirkimo kontraktą. Tokiame kontrakte gali būti numatyta, kokį minimalų kiekį programų turi pasirinkti vartotojas.
Tokia tvarka pačiam vartotojui leistų pasirinkti, kokias programas jis nori pirkti iš retranlsiuotojo, leistų nemokėti už nekokybiškas programas, kurių vartotojas nenori žiūrėti ir nežiūri, bet dabar vis tiek yra priverčiamas už jas mokėti, o tai kartu sumažintų ir pelnus, kuriuos Lietuvoje uždirba rusiškų televizijos programų gamintojai ir tiekėjai.
Bet kuriuo atveju Rusijoje pagamintos televizijos programos turi būti išimtos iš privalomai perkamų paketų, nes jų įtraukimas į tokį paketą, atsižvelgiant į VSD išvadas, prieštarauja vartotojų teisėms, kurias gina Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.
Žinau, kad tokie pasiūlymai nepatiks retransliuotojams, bet man dar labiau nepatinka tai, kad esu verčiamas savo pinigais finansuoti Rusijos informacinės agresijos instrumentus. Laikas baigti tokį nesusipratimą. Artimiausiu metu ruošiuosi registruoti reikiamas įstatymų pataisas.