Keturi skirtingi tyrimai rodo šešėlinės ekonomikos traukimąsi Lietuvoje. Vieno iš labiausiai pasaulyje pripažintų nelegalios ekonomikos tyrinėtojų - profesoriaus Friedricho Schneiderio - vertinimu, 2014 m. šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sudarė 27,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (kaip ir Estijoje, o Latvijoje – 24,7 proc.). Lyginant su 2013 m., šešėlinės ekonomikos Lietuvoje sumažėjo 0,9 proc. punkto.
Profesorius prognozuoja, kad 2015 m. jos mastas bus 25,8 proc., ir metinis 1.3 proc. jo mažėjimas būtų didžiausias Europos Sąjungoje.
Pagal Stokholmo ekonomikos mokyklos skaičiavimus, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo – nuo 18,2 proc. 2012 m. iki 15,3 proc. 2013 m. Net Lietuvos laisvosios rinkos institutas pripažįsta šešėlinės ekonomikos traukimąsi, valdant kairiesiems – 2012 m. ji sudarė 27 proc. BVP, 2013 m. – 26 proc. BVP, 2014 m. – 25 proc.
Nelegalios tabako rinkos susitraukimą Lietuvoje patvirtina kompanijos „Nielsen“ atliekami „tuščių pakelių“ tyrimai – neapmokestintų tabako gaminių mastas mūsų šalyje yra sumažėjęs nuo 35,4 proc. 2012 m. iki 28,4 proc. 2014 m.
Vis dėlto, pirmiausia reikėtų pabrėžti tai, kas dažnai lieka nepastebima – kad šešėlinės ekonomikos mažėjimui 2013-2014 metais įtakos neišvengiamai turėjo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės vykdoma skurdo ir socialinės nelygybės mažinimo politika.
Konservatoriams ir liberalams kovoti su „šešėliu“ nesisekė ir dėl to, kad jie ne kovojo su skurdu, o atvirkščiai – jį didino, su krize kaudamiesi skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita. Tai vertė žmones ieškoti, kaip nelegaliai gauti papildomų pajamų, kad išgyventų...
Prisiminkime, kaip ambicingoji Ingrida Šimonytė tada sakė, kad „vieno milijardo iš šešėlio“ tikslas, nors ir ambicingas, bet, vis dėlto, - ne per daug. Ta pati Andriaus Kubiliaus „gera“ finansų ministrė, kuri, kaip taikliai pastebėjo vienas žurnalistas, labai gerai pažįsta skaičius ir moka skaičiuoti, bet nelabai supranta, kas slypi už tų skaičių, ir kuri arogantiškai ironizavo apie tai, kas išgirs vienišo pensininko „baubimą“...
Būtent elementarūs ir žmogiški LSDP vadovaujamos Vyriausybės žingsniai – kaip jau du kartus per dvejus metus pakelta minimali mėnesio alga (MMA), padidinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, nedarbo mažinimas ir užimtumo skatinimas, Konstitucinio Teismo sprendimu dar pernai pradėtos kompensuoti konservatorių ir liberalų Vyriausybės nukarpytos pensijos - tapo labai geru ginklu kovoje su "šešėliu".
Nepamirškime, kad A. Butkevičiaus Vyriausybės sumanios kompleksinės politikos - masinės renovacijos, šilumos ūkio pertvarkos ir demonopolizacijos, Lietuvai naudingų derybų su „Gazprom“ rezultatų, energijos šaltinių diversifikacijos, neriboto saulės elektrinių įrengimo pažabojimo ir kt. - dėka sumažintos elektros, dujų ir šilumos kainos.
Šie sprendimai silpnina šešėlinę ekonomiką, nes daugiau žmonių turi darbą, o atitinkamai – ir legalias pajamas pragyventi. Labiausiai vargstančių žmonių pajamos, nors ir nežymiai, bet išaugo, ir jie pradėjo atsisakinėti nelegalaus darbo. Sumažėjo ir komunalinių paslaugų kainos, kurios paprastai, ypač žiemą, suryja didžiąją dalį pajamų. Dėl to žmonės sutaupė, ir jiems rečiau reikėjo eiti „prisidurti“ iš šalies. Kad ir kaip tai beskambėtų, tačiau net cigaretes ar alkoholį žmonės dažniau pradėjo pirkti legaliai, nes labiau turi iš ko...
Socialdemokratų sukurta reguliaraus MMA kėlimo tendencija matomai jau privertė mūsų verslą tapti socialiai atsakingesniu už savo darbuotojus ir prieš valstybę. Neretai vyrauja požiūris, kad MMA kėlimas skatina šešėlinę ekonomiką, nes ypač smulkus ar vidutinis verslas neišgali mokėti didesnių algų ir yra priverstas tai daryti „vokeliuose“. Tačiau „šešėlio“ traukimosi statistika (vien ekonomikos augimas negalėjo pasiekti tokių žymių rezultatų) rodo ką kitką – nuogąstavimas dėl MMA neigiamo efekto pagrįstas nebent labai mažu mastu.
Kas dar prisidėjo prie „šešėlio“ traukimosi Lietuvoje? Skubiai priimti sprendimai dėl įvežamo kuro patikros bakuose leido valstybei gauti daugiau pajamų iš degalų akcizo. 2014 metais dyzelinių degalų pardavimai išaugo 17 proc., surinkta 169,8 mln. Lt akcizų daugiau.
Akcizinių prekių apskaitos sistema, bendradarbiaujant su tabako gamintojais, leis identifikuoti legalioje ir šešėlinėje rinkoje parduodamų gaminių kilmę ir prireikus operatyviai sustabdyti nelegalios produkcijos kontrabandą, gamintojams nutraukiant bendradarbiavimą su tiekėjais.
Pradėta įgyvendinti geriausia užsienių šalių praktika paremtos Išmaniosios mokesčių administravimo sistema, kuri, ekspertų skaičiavimais, verslui leistų sutaupyti ir kartu mokestines valstybės pajamas padidintų apie 1,5 mlrd. litų kasmet. Rizikos valdymo sistema apdoros gaunamus duomenis bei padės mokesčių mokėtojams pasitikrinti jų teikiamos informacijos korektiškumą.
Ne vien tikslinės kovos su šešėline ekonomika priemonės yra geras ginklas su „šešėliu“. Būtent socialinio jautrumo stoka konservatoriams ir liberalams čia pakišo koją. O didelė socialdemokratų kovos su „šešėliu“ sėkmės dalis – jų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika.