Lietuvoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tiriant piliečių skundus, buvo nustatyta, kad darbo rinkoje kai kurie darbdaviai nenoriai priima į darbą daugiavaikes mamas; nenori suteikti joms galimybių adaptuotis po vaiko priežiūros pertraukos profesinėje sferoje; naikina darbo vietas grįžusioms po vaiko priežiūros, arba siūlo nepakenčiamas darbo sąlygas, kad šios savo noru paliktų darbą.
Yra atvejų, kai moterys diskriminuojamos darbdavio apklausa priimant į darbą: jų klausiama ar jos žada gimdyti, kiek turi vaikų, kokio amžiaus vaikai. Nėščiosios paprastai į darbą nepriimamos. Taigi, motinystė, kaip teigė viena DELFI skaitytoja 2013 m., Lietuvos darbo rinkoje yra tarsi nusikaltimas.
Ne ką geresnėje situacijoje yra ir vieniši tėvai, auginantys kelis vaikus. Nustatyta diskriminacija ir darbo skelbimuose, kuriuose darbas siūlomas „jaunoms, energingoms moterims, turinčioms užaugintus vaikus“.
Darbdavys ar jo atstovas turėtų domėtis asmens išsilavinimo lygiu, profesionalumu, darbo patirtimi, gebėjimais atlikti darbą, o ne šeimine padėtimi. Darbdavys turėtų būti linkęs padėti asmeniui derinti šeimos priežiūrą ir darbą, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos.
Pritarus naujai Lygių galimybių įstatymo redakcijai, Lietuvos darbo rinkos dalyvių situacija ieškant darbo, įsidarbinant, grįžtant į darbą po motinystės ar tėvystės atostogų, ženkliai pagerėtų. Seimo nariai, pritardami šiam projektui turėtų įrodyti, jog realiai, o ne propagandinėmis šeimos „šventumo“ deklaracijomis, rūpinasi Lietuvos šeima.
Deja, jau antrą Seimo kadenciją konservatoriškai mąstantys, dagių ir gražulių diriguojami politikai, trukdo priimti naują Lygių galimybių įstatymo redakciją, kurioje draudžiama diskriminacija dėl šeiminės padėties. Neįterpę į Lygių galimybių įstatymą draudimo diskriminuoti dėl šeiminės padėties, atsiliekame nuo kaimyninių Europos Sąjungos šalių, ir minėtą pataisą priėmusių ES valstybių.
2012 metais Europos Komisijos atliktame tyrime „Vystant antidiskriminacinius įstatymus Europoje“ pažymima, kad 16 Europos Sąjungos valstybių papildė nacionalinius įstatymus „šeiminės padėties“ samprata. Tarp jų ir Lietuvos kaimynės Estija, Latvija, Lenkija, o taip pat Airija, Jungtinė Karalystė, Malta, Slovakija, Vengrija. Draudimas diskriminuoti dėl šeiminės padėties, galioja ir Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje bei Europos Sąjungoje narystės siekiančioje Makedonijoje.
Kitos Europos Sąjungos valstybės naudoja kitokius diskriminacijos apibrėžimus: negalima darbo rinkoje diskriminuoti dėl tėvystės, motinystės, nėštumo, šeiminės situacijos. Tokios nuostatos įtvirtintos Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lichtenšteine, Portugalijoje, o taip pat Islandijoje.
Priėmus naują Lygių galimybių įstatymo variantą, Lietuvos šeimos, bevaikės ar daugiavaikės, besilaukiančios moterys būtų ginamos Lygių galimybių įstatymo, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įgautų realią galimybę padėti žmonėms.
Seimo nariai, sąmoningai blokuojantys įstatymo svarstymą, klaidina visuomenę teigdami, kad įstatymas stabdys pozityvią diskriminaciją arba specialiąsias priemones, siekiant konkrečių tikslų. O tie „konkretūs tikslai“ yra konservatyvioji valstybinė šeimos politika.
Įstatymo 3 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo sferoms. Jis veikia diegiant lygias galimybes darbo rinkoje, vartotojų teisių apsaugos srityje, valstybės tarnyboje.
Taigi, Lietuvos piliečiai turėtų įsiminti savo „geradarius“ Seimo narius, kurie tik apsimeta besirūpinantys Lietuvos šeimos gerove, tačiau realybėje sąmoningai blokuoja įstatymą, kuris pagerintų šeimos gyvenimą.