Tačiau mano karta ir kiek jaunesni už mus, augę komiksų ir pagal juos sukurtų filmų herojų pasaulyje, vis dar trokšta superdidvyrių. Gal todėl mus ypatingai liūdina tokios permainos, kai asmenybes keičia beveidžiai vykdytojai, o valingus jų sprendimus – kupini kompromisų kolektyviniai susitarimai.

Atsiliepdami į šitą troškimą politikai sugalvojo tiesioginius merų rinkimus, bet tik po jų pradeda susiprasti, kokio gylio vilkduobę sau išsikasė. Nes kai reikėdavo sudaryti kandidatų į Seimą ar Europos Parlamentą sąrašus, bent jau jų viršutinėje dalyje buvo galima surašyti retkarčiais per televizorių rodytus ir todėl rinkėjų įsidėmėtus žmones.

Ir vis tiek kaskart girdėdavau vadinamąjį paprastą žmogų bambant, kad nėra už ką balsuoti. O kai prireikė po vieną Supermeną, Žmogų vorą ar Moterį katę iškelti kiekviename mieste ir rajone, paaiškėjo, kad jų dar nespėta užsiauginti.

Tik istorijos vadovėliuose ir senų laikraščių segtuvuose liko senųjų Sąjūdžio epochos titanų didybė. Pirmuoju tokio susmulkėjimo ženklu tapo Prezidentoj Algirdo Brazausko mirtis ir amžino jo antipodo profesoriaus Vytauto Landsbergio pasitraukimas iš aktyvios politikos. Kiti signatarų laidos politikai arba visiškai suvaišvilėjo, arba tapo tokiomis užgesusiomis žvaigždėmis kaip Artūras Paulauskas ir Gediminas Vagnorius, papildę Viktoro Uspaskicho fosilijų kolekciją.
Tik istorijos vadovėliuose ir senų laikraščių segtuvuose liko senųjų Sąjūdžio epochos titanų didybė. Pirmuoju tokio susmulkėjimo ženklu tapo Prezidentoj Algirdo Brazausko mirtis ir amžino jo antipodo profesoriaus Vytauto Landsbergio pasitraukimas iš aktyvios politikos.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Andriaus Kubiliaus pareiškimas apie pasitraukimą iš TS-LKD partijos pirmininko pareigų, Jeremy Clarksono atleidimas iš BBC, o Rimvydo Valatkos – iš 15min.lt ir paskutinio Sąjūdžio kareivio Algirdo Patacko mirtis – tai vis to paties smulkėjimo ženklai. Ypatingai juntami, matant krikdemiškojo TS-LKD sparno pastangas atmesti A. Kubiliaus pasiūlytą atsinaujinimo galimybę.

Į agentą 007 XX a. devintajame dešimtmetyje suvaidinusį aktorių serą Seaną Connery savo išvaizda kiek panašus signataras A. Patackas buvo paskutinis herojiškam vaidmeniui tinkamas nacionalistas. Po jo kraštutinėje dešinėje liko tik smulkmė, puldinėjanti savo aukas būriais, bet viauksinti pernelyg tyliai, kad kas nors atkreiptų į ją dėmesį.

Tikroji šventvagystė yra ne kai kurių apžvalgininkų ironiškas požiūris į pastarojo meto A. Patacko veiklą, o tai, kad Seime jį pakeis aktorius Audrius Nakas. Būtent jo įsteigtą portalą „Ekspertai.eu“ velionis A. Patackas pasmerkė už tai, kad jame publikuojami "...straipsniai, niekinantys Ukrainos laisvės kovą, tiesiog paimti iš putiniškosios Rusijos spaudos" (Algirdas Patackas, „Viešas laiškas portalo „Ekspertai.eu“ redakcijai ir asmeniškai Audriui Nakui“, 2014 m. rugpjūčio 22 d.).

Panašiu metu nuo A. Nako atsiribojo ir kiti buvę autoriai: Liudvikas Jakimavičius, Vygintas Vilutis, Vytautas Rubavičius ir Rasa Kalinauskaitė: „Mes, buvę tinklalapio Ekspertai.eu apžvalgininkai ir bendradarbiai, jau senokai pastebime tendencijas, kad portale skelbiamos medžiagos dažnu atveju (sąmoningai ar nesuvokiant) įtartinai sutampa su Rusijos vykdomo propagandinio karo prieš ES, NATO ir ypač JAV tikslais ir siekiais.“

Kitaip nei Sąjūdžio kareiviu save vadinęs A. Patackas, kuris galėjo oponentui per srėbtuvę užvažiuoti ar stiklinę švysterėti, o suklydęs nebijojo ir atsiprašyti, jį keičia visiškai kitaip garbę suprantantis politikas. Pakanka prisiminti kaip per 2012 m. Seimo rinkimų kampaniją A. Nakas paviešino daugiau kaip prieš pusę metų paslapčia įrašytą anuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pokalbį su visuomenininkais, kuriame ši prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metodus lygino su Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos veikla.

Visi supranta, kad „Drąsos kelias“ po Neringos Venckienės pabėgimo iš Lietuvos yra pasmerktas tyliai sunykti, bet iš gausaus būrio su ta pačia banga į politiką atėjusių arba į ją sugrįžusių visuomeninių judėjimų ir pavienių aktyvistų dar įmanoma sulipdyti kažkokį jauką protesto balsams nukanalizuoti per 2016 m. Seimo rinkimus.

Tikroji šventvagystė yra ne kai kurių apžvalgininkų ironiškas požiūris į pastarojo meto A. Patacko veiklą, o tai, kad Seime jį pakeis aktorius Audrius Nakas.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
Dariaus Kuolio vadovaujamo „Lietuvos sąrašo“ įtraukimas į Vilniaus valdančiąją koaliciją visai nereiškia, kad jo pasekėjai žodį „Tiesos“ nuo šiol kreidelėmis paišys ne Daukanto, o Europos aikštėje. Nors trečiajame to judėjimo ešelone buvo tikras gyvenimo nuskriaustų veikėjų terariumas, bet į Vilniaus tarybą jo atvesta ekonomistė Aušra Maldeikienė, ekologas Liutauras Stoškus ir aktorius Gediminas Storpirštis, dirbdami valdančiojoje koalicijoje, kur reikės ilgai ir nuobodžiai tvirtinti begales detaliųjų planų pakeitimų ir šunų vedžiojimo tvarkos aprašų papildymų, turėtų pamažu išsivaduoti nuo radikalizmo.

Juo labiau, kad ta koalicija, suburta tarsi vaikui nupirkti dviem dydžiais didesni batai, sprendimus galės priimti ir be jų balsų. Tas vaidmuo, „Facebooke“ diskutuojant šia tema, vilnietės Jurgitos Gintautaitės itin vykusiai palygintas su glamžytu popieriumi didelio koalicijos bato nosyje, buvusius nesisteminius visuomenininkus galėtų parengti 2016 m. pakartoti tai, ką 2008 m. pavyko padaryti Arūno Valinsko suburtai pramogų pasaulio žvaigždžių partijai. O per tą laiką gal ir sisteminėms partijoms pavyks iš savo broilerių užsiauginti naujų superherojų, vertų užimti Sąjūdžio laikų titanų vietas.