Minėtame straipsnyje autorius kalba apie neapykantos kurstymą kone kaip Lietuvą aplenkusį fenomeną su minimalistiniais likučiais. Tuo tarpu LŽTC, anot L. Zasimavičiaus, socialine reklama tarsi mulkina visuomenę. Suprask, geriau jau rodytų realybę: internetines sutiktuvių liaupses skirtas į šalį atvykusiam juodaodžiui.
Kalbant apie neapykantos nusikaltimus, svarbu suvokti takoskyrą tarp užfiksuotų ir nutylėtų atvejų. Čia paminėčiau kriminologinėje literatūroje randamą latentinio nusikalstamumo sąvoką, kuri paprastai iššifruojama kaip neregistruota nusikalstamumo dalis. Kriminologijoje, kaip ir psichoanalizėje sąmonės ir pasąmonės dėmenų atveju, pasitelkiamas ledkalnio vaizdinys, kuriame registruotas nusikalstamumas – tai ledkalnio viršūnė, o latentinis – sudarantis didžiąją dalį masyvo.
Būtent neapykantos nusikaltimai kaip tik ir pasižymi itin dideliu latentiškumu. Kitaip tariant, dalis rasistinių, homofobinių, seksistinių ar kitokių įžeidžiančių, užgaulių komentarų ar veiksmų lieka „už borto“. To priežastys įvairios (tarp jų – neapykantos adresato jaučiama viešumo baimė, gėdos jausmas), tačiau tikslaus priežastingumo nustatinėjimą palikime kitiems kartams.
Galiausiai, kvestionuojamas pats eksperimento tikslas. O juk šios, kaip ir panašių socialinių akcijų, esminis siekis yra ugdyti visuomeninę empatiją ir tokiu būdu tirpdyti diskriminacijos ledkalnį.
Šį kartą juodaodis, tačiau jo vietoje galime įsivaizduoti ir homoseksualą, ir romą, ir asmenį su psichikos negalia, ir musulmoną. Juk būtent šių žmonių atžvilgiu, kaip, beje, ir juodaodžių, Lietuvos gyventojų nuostatos 2009-2014 m. laikotarpiu blogėjo labiausiai (VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atlikto tyrimo duomenys).
Filosofinė mintis, kuria persmelktas eksperimentas „Vertimas“, kaip tik ir yra iškelti patyčias kaip apskritai paplitusį reiškinį Lietuvoje. Rasizmas, homofobija, transfobija, seksizmas, antiziganizmas, islamofobija. Visa tai telpa po vienu žodžiu – neapykanta.
Ir nors panašu, kad bent vieno žmogaus ši kampanija nepaveikė, tikiu, kad pavyko pasiekti tūkstančius kitų. Ir ne tik Lietuvoje. Eksperimentas jau sulaukė tarptautinio dėmesio – apie jį skelbia britų „The Independent“, vokiečių „Spiegel“ ir ZDF.
O koreliacija suvokiama paprastai, bet pasiekiama kur kas sudėtingiau: įsijautimas į kito žmogaus jausmus, supratimas, kad jam skauda nuo mūsų žodžių mažina, o galiausiai sunaikina neapykantą. Kiek dar reklamų reikės, kad tai suvoktume?