Realybėje nėra taip, kaip popieriuje
Visa šios TS-LKD ideologijos bėda, kad visuomenė yra visai kitokia nei vizijoje. Dėl to neatitikimo, vaizdavimo ir kalbų, kad yra viena, o iš tikrųjų realybėje yra visai kita, TS-LKD atitrūko nuo savo potencialių rinkėjų.
Nors mes suvienijome ištikimą rėmėjų būrį, kuris neabejingas tradicinėms vertybėms, tačiau visi kiti nusiteikė priešiškai.
Žurnalas „Veidas“ prieš gerus metus atliko apklausą, kuri parodė, kad pusė šalies gyventojų yra labiausiai nusivylę konservatorių partija. Didelei daliai žmonių žodis „konservatorius“ tapo keiksmažodžiu.
Nenuostabu, kad visose apklausose, kur reikia nurodyti antrą politinį pasirinkimą, TS-LKD nepasirenka beveik niekas. Tokią atskirtį parodė ir neseni savivaldybių tarybų rinkimai, kai Kaune ir Panevėžyje prieš konservatorių kandidatus į merus susivienijo visų kitų partijų rinkėjai.
Todėl partijai reikia ne užsispyrus brukti visuomenei savo modelį, bet reflektuoti ir pritaikyti savo viziją prie visuomenės poreikių. Laikas pertvarkyti savo viziją, vietoj tribūnos ir moralizavimo pasirinkti dialogą ir konsensuso paiešką.
Pergalei reikia kompromisų
Būdami tvirtų pažiūrų partija sutelkėme gausų ištikimų rėmėjų būrį. Tačiau pergalei rinkimuose to neužtenka. Turime ieškoti bendrumų ne tik su tradicinių pažiūrų žmonėmis, bet ir su centro, liberalių ar net centro kairiųjų pakraipų rinkėjais.
Kai kas siūlo atsigręžti į savo vertybes, bet ar tikrai to dar trūksta ir tai reikia dar gilinti? Toks atsigręžimas dar labiau siaurintų mūsų elektoratą. Jeigu siekiame didesnės pergalės rinkimuose ir galimybės formuoti valdžią, turime stipriai plėsti rėmėjų ratą.
Turime ne gilinti ir gryninti tradicines konservatizmo vertybes, bet jas adaptuoti XXI amžiaus poreikiams. Naujus iššūkius galime pasitikti naujais, tradicija grįstais sprendimais.
Ar tai įmanoma? Tikrai taip, ir tai rodo Vakarų Europos patirtis. Daugelyje šalių konservatoriai atvėrė tradicines vertybes šiandienos aktualijoms ir pelnė žmonių pasitikėjimą. Jungtinė Karalystė, Vokietija, Ispanija ir daug kitų šalių, kurios valdomos dešiniųjų.
Mūsų partijoje yra nemažai politikų, kurie pasiryžę ginti tradicines vertybes, o jauno ir veržlaus požiūrio, kuris tas vertybes pritaikytų platesniam rinkėjų ratui kaip tik trūksta. Rinkėjas mato mus kaip patikimai stovinčius Tėvynės sargyboje, bet nemato mūsų kaip modernios Lietuvos kūrėjų, nepaisant tikrai nemažų A. Kubiliaus vyriausybės inovacijų.
G. Landsbergis gali atkurti pasitikėjimą partija
TS-LKD reikia tokio lyderio, kuris simbolizuotų platesnį požiūrį, apie kurį galėtų jungtis tiek racionalių pažiūrų, tiek tradicinių vertybių šalininkai. Manau, kad toks integruojantis lyderis ir yra G. Landsbergis.
Antras argumentas, palaikant būtent šį kandidatą, kaip paradoksaliai iš pirmo žvilgsnio kai kam atrodytų, yra tas faktas, kad jis yra iš tokios šeimos, kurios vertybėmis galime pasitikėti.
G. Landsbergis, nors yra jaunas, bet iš labai garbingos giminės. Todėl rinkdami jį partijos pirmininku savotišką gauname garantą ir jo senelio Vytauto Landsbergio, kad šis žmogus neišduos Sąjūdžio idealų.
Tai ir galimybė suklijuoti tradicines vertybes su laikmečio padiktuotomis inovacijomis. Išrinkdami G. Landsbergį partijos pirmininku nors kartą pasielgtume tikrai labai konservatyviai.
Nuoširdus atsinaujinimas su nauja karta
G. Landsbergis yra jaunas, išsilavinęs, bet jau pasaulio matęs, todėl jis puikiai supranta ir mato, kokie iššūkiai kyla Lietuvai vieningoje Europoje.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo jau netekome 20 proc. tautos. Iš Lietuvos išvyko jaunos šeimos ir darbingiausi gyventojai. Tai yra katastrofiškas vizijos paneigimas TĖVYNĖS sąjungai, kurios pagrindinis siekis yra Tėvynės stiprinimas. Nebegalime delsti, turime rasti dialogą su savo žmonėmis. Lietuvos valstybei tenkantys iššūkiai reikalauja juos suprasti, o ne paneigti.
Vos ketvirtą dešimtį pradėjęs G. Landsbergis geriau supranta tokio pat amžiaus išvykstančius žmones, naujus socialinius visuomenės tipus ir jis yra pajėgus rasti emigracijos sustabdymo sprendimus, suteikti socialinio ir ekonominio augimo viltį ne tik partijai, bet ir visai Lietuvai.
Jau keleri metai kai atvirai argumentuoju, kad TS-LKD reikia lyderio pasikeitimo. Prieš ketverius metus labai palaikiau Irenos Degutienės kandidatūrą, nes ji buvo nuosaiki lyderė. Ir šiandien manau, kad ji būtų tinkama alternatyva A. Kubiliui.
Tačiau galime žengti dar vieną žingsnį į priekį ir turėti dar didesnę ambiciją. Galime atsinaujinti partiją iš esmės, o tam jau reikia ir naujos kartos lyderio. Jeigu siekiame tapti atvira ir tikra liaudies partija, neužspeisti savęs kampe, jeigu siekiame plataus atsinaujinimo, jei norime lyderiauti dėl plataus rinkėjų palaikymo, jei trokštame socialinio ir ekonominio progreso, naujo požiūrio, jeigu norime pasiūlyti Lietuvai tikrą alternatyvą surambėjusiai stagnacijai, šiandien rinkime G. Landsbergį TS-LKD pirmininku.