Vaizdžiai kalbant, neturi būti išleidžiamas milijonas administracinėms procedūroms, siekiant susekti, ar sumokėtas tūkstantis mokesčių. Turi būti atliekamas visų kontrolės funkcijų kaštų naudos vertinimas, kartu įvertinant ne vien institucijų, bet ir visuomenės patiriamas sąnaudas.
Svarbu visuotinai suprasti, kad galime skirti milijardus eurų paramos ir kviesti būti verslius įvairiausiais būdais, tačiau jei nebus „draugiškos“ verslui aplinkos, verslumo niekuomet reikšmingai nepadidinsime. Taip pat galime paskirti po vieną kontrolierių kiekvienam verslininkui – jei reikalavimai bus nepagrįsti, pertekliniai ir sunkiai įgyvendinami, verslas jų vis vien nevykdys. Šiuo atveju, siekdamas elementariai išgyventi, sieks rasti būdų, kaip reikalavimus apeiti, o neradęs – nutrauks veiklą. Taigi jokiais būdais stipriausia kontrolė neturi būti Lietuvos tikslas.
Šaunu, kad pastaraisiais metais didėja susirūpinimas verslo sąlygomis, atkreipiamas dėmesys, kad tai turi realų poveikį žemam verslumui, ir šiek tiek rečiau girdima, kad „verslininkai sukčiai, nes nevykdo visų institucijų reikalavimų“. Požiūrio pasikeitimas yra itin svarbus veiksnys, ypač smulkiajam verslui. Stambieji verslininkai turi pakankamai stiprius teisinius pajėgumus sužinoti savo teises ir nevykdyti to, ko neprivalo, o smulkiesiems biurokratinių užgaidų lavina reiškia didžiules laiko sąnaudas. Tokios sąnaudos mažų mažiausiai padidina paslaugų ir prekių kainas vartotojams, o kartais pačias gražiausias verslo idėjas paverčia niekinėmis.
Tačiau vien požiūrio negana. Neretai net labai pozityvus valstybės tarnautojas yra bejėgis prieš teisės akte įtvirtintus beprasmius reikalavimus. Tam tikslui Ūkio ministerija vykdo ne vieną iniciatyvą, skatinančią visas institucijas taikyti protingesnį požiūrį į perteklinius reikalavimus verslui. Tarp jau įgyvendintų iniciatyvų pirmiausia reikėtų paminėti rizikos vertinimu pagrįstą verslo priežiūrą.
Čia prioritetas skiriamas tiems teisės aktų reikalavimams, kurie daro didžiausią įtaką žalai visuomenėje. Kita iniciatyva – mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sampratos įteisinimas įgalioja inspektorius neskirti baudų, kai dėl pažeidimo atsirandanti žala yra labai maža. Kontrolinių klausimynų taikymas leidžia verslininkams susipažinti su svarbiausiais teisės aktų reikalavimais ir įpareigoja priežiūros institucijas nebausti už pažeidimus neįtrauktus į minėtus klausimynus. Prireikus išsamesnių paaiškinimų – didžiausios priežiūros institucijos siūlo bendro konsultavimo telefonu linijas su pokalbių įrašymu, kuris suteikia ūkio subjektams pasitikėjimą konsultacijos tikslumu. Taip pat šiuo metu didelės pastangos dedamos vykdant licencijavimo peržiūrą, priežiūros institucijų sujungimą ir priežiūros institucijų veiklos optimizavimą.
Sunku patikėti, kad, imantis šių iniciatyvų, atsiranda didžiulis pasipriešinimas. Nuolat girdime: „Šių licencijų išvengti negalima, nutiks baisūs dalykai, paslaugas teiks apsišaukėliai.“ Ir nesvarbu, kad išduodant tą „svarbią“ licenciją patikrinamos tik dokumentų kopijos, o tai reiškia, kad kokybė netikrinama. Arba – „Sujungus šias institucijas nebebus užtikrinta kontrolė, prarasime geriausius kontroliuotojus“.
Ir nesvarbu, kad didžioji dalis civilizuoto pasaulio puikiai išgyvena be tų kontrolės funkcijų ir „geriausių kontroliuotojų“. Neretai pati kontrolė yra tapusi vieninteliu tikslu, pamirštant ir tai, ką ji turėtų užtikrinti. Ten dirbantys kontrolieriai karštai įtiki savo veiklos svarbumu ir visiškai nebesistengia matyti bendro paveikslo, nebesidomi net ir tuo, ar ta visuomenė, dėl kurios jie taip stengiasi, gauna iš to naudos. Nepaisant viso pasipriešinimo dedant nuolatines ir intensyvias pastangas, galima atsikovoti siekiamą rezultatą. Gal ne viskas nuveikiama iš karto, bet žingsnis po žingsnio turime patekti į adekvačias verslo sąlygas turinčių valstybių draugiją, o gal net ir padaryti jas dar patrauklesnes. Nuoširdžiai tikiu šia galimybe.
Ne mažesnis ir Lietuvos savivaldybių vaidmuo „mažinant biurokratizmą“. Juk savivalda tiesiogiai bendradarbiauja su verslu daugeliu klausimų. Licencijų ir leidimų išdavimas, teritorijų planavimas, statybų kontrolė – tai tik kelios kasdienio gyvenimo sritys, kur turime santykių su savivaldybe.
Vyriausybė gali nustatyti taisykles ir pateikti rekomendacijas, tačiau jų pritaikymas vis tiek yra savivaldybės darbas. Todėl labai svarbu, kad išrinkti politikai ir savivaldybių tarnautojai turėtų žinių, idėjų ir, svarbiausia, noro pakeisti situaciją. Pasaulyje yra atrasta daugybė gerų sprendimų, daugelį jų galima pritaikyti ir Lietuvoje. Jų nereikia toli ieškoti. Ūkio ministerija yra apibendrinusi gerąją praktiką ir gali pateikti siūlymų.
Tereikia paimti ir pritaikyti juos savo gyventojų labui. Turime būti atviri naujovėms, nes esama situacija verslo priežiūros srityje turime dar gerokai pagerinti.
Svarbiausia yra suprasti, kad, panaikinus perteklinius verslo ribojimus, šioje srityje dirbantys žmonės galės daug daugiau laiko skirti savo darbui. Tuomet turėsime ir mažesnes kainas, ir daugiau darbo vietų, ir didesnius atlyginimus.