Atsakiau, kad šios savaitės man buvo šlykščios. Nenorėjau šios emocijos detalizuoti, nes tuo metu dar vyko balsavimas ir mano pasisakymai gali būti traktuojami kaip rinkiminiai. Tačiau grįžęs namo, nusprendžiau, kad užsidarius rinkiminėms apylinkėms, tie, kam įdomu, galėtų išgirsti mano nuomonę apie šį laikotarpį.
Debatams ruošiausi turėdamas aiškią miesto ateities viziją, ėjau diskutuoti svarbiomis miestiečiams temomis. Deja, pasirodo, kad to visai nereikėjo. Debatai pavirto populistiniu šou, purvo drabstymu ir faktų iškraipymu. Per šiuos debatus išgirdau apie save labai daug netiesos.
Pasijutau kaip bandomasis triušis, kurio juodinamu pavyzdžiu bandoma parodyti kitiems – niekada neikite į politiką, jei nesate partinis.
Keista buvo girdėti iš konservatorių lūpų nepagrįstai mane vadinant „oligarchu“ ir taip siekiant įbauginti žmones. Prieš keletą metų, kai dar buvo galima remti partijas, „Vičiūnų“ įmonių grupė jas rėmė, tame tarpe ir konservatorius.
Ar ne todėl, pasikeitus situacijai, ir „Vičiūnų grupei“ neremiant konservatorių, patapome „oligarchais“?
Analogiška organizacija „Vieninga Plungė“ veikia Žemaitijoje. Ši organizacija palaiko konservatorių partijos kandidatę į merus. Tai rodo, kad mes, visuomenininkai, tikrai neturime išankstinių nusistatymų prieš partijas - mes už protingas asmenybes ir darbą miestui.
Ypač antrajame rinkimų etape padaugėjo bauginimų ir netiesos. Andrius Kupčinskas baugino kauniečius, kad išleidome rinkimams milijonus ir tik didelių finansų dėka sugebėjome laimėti rinkimų pirmame ture. Vienoje debatų laidoje netgi paminėti 30 milijonų litų, kuriuos neva esu gavęs kaip auką. Tačiau realybė visiškai kitokia: VRK duomenimis kovo 15 dieną, Kauno konservatorių agitacijai buvo paaukota 145 tūkst., o “Vieningam Kaunui” – 133 tūkst. EUR. Tai kur tie milijonai?
Ne paslaptis, kad A. Kupčinsko komandą rėmė konservatorių partija. Jų biudžetą sudarė aukos, kurias paskyrė savivaldybės įmonėse ir įstaigose įdarbinti partijos nariai. Kitaip tariant, A. Kupčinsko rinkimų biudžetą sudarė mokesčių mokėtųjų pinigai. Tuo tarpu, „Vieningo Kauno“ rinkimų biudžetą sudarė pačių kandidatų aukos. Negalėjome pasigirti tūkstantinėmis valstybinėmis dotacijomis, kuriomis naudojosi Kauno konservatorių štabas.
Bandydami apginti valdžios olimpą, konservatoriai kasdien rašė po kelis skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Masiniais skundais bandė įrodyti, kad aš nesąžiningai dalyvauju rinkiminėje kampanijoje. Į skundų sąrašą papuolė „Vičiūnų“ įmonių veikla, mano dalyvavimas renginiuose, labdaringa veikla ir t.t. Dėl perdėto dėmesio ir skundų gausos, teko atidėti ir fabriko atidarymą Plungėje.
Perdėtas dėmesys taip pat buvo skiriamas mano profesinei karjerai, ypač akcentuojant darbą Vidaus reikalų sistemoje, traktuojant jį kaip blogį. Noriu aiškiai pasakyti, kad niekada neslėpiau – dirbau ir milicininko, ir policininko pareigose Nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau nedirbau partinio darbo. Tai kam gąsdinti žmones, prisidengiant patriotizmu?
Rinkiminę kampaniją tikriausiai prisiminsiu ilgai. Ji man davė neįkainojamos patirties.
Pažinojau Andrių Kupčinską iš anksčiau, nes teko dirbti kartu Kauno Taryboje. Aš žinojau jo charakterio bruožus, kurie trukdo jam bendrauti su žmonėmis. Tačiau, per debatus, jo būdas atsiskleidė dar stipriau. Supratau, kad tai - nesiklausantis ir negirdintis kitų, savo komentarais ir replikomis žeminantis pašnekovą asmuo. Sunku buvo diskutuoti ne tik man, bet ir laidų vedėjams. Susidarė įspūdis, kad mano oponentas desperatiškai laikėsi mero kėdės.
Noriu padėkoti kauniečiams už palaikymą, pasitikėjimą, o komandai už darbą. Esu laimingas, kad gyvenu Kaune, galėsiu kurti ateitį kartu su Jumis, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. Gerbsiu kauniečių pasirinkimą.