Važiuojant Kauno miesto gatvėmis ar netgi einant Laisvės alėja galima pasijausti kaip sovietmečiu. Atrodo, kad sovietinė propaganda sugrįžo į Kauną. Raudoni plakatai, skambūs šūkiai, dviprasmiška simbolika, skatinanti rinktis tarp gėrio ir blogio. Kauniečius šokiruoti nusprendė ne kas kitas, bet išskirtinę teisę į žodį „patriotas“ bandanti sau priskirti konservatorių partija.
Kraujo spalvos raudoname fone puikuojasi milicininko kepurė. Užrašas skelbia, kad kovo 15-osios tiesioginiuose mero rinkimuose kauniečiai turi pasirinkti tarp patrioto Andriaus Kupčinsko ir milicininko Visvaldo Matijošaičio. Keli žingsniai toliau Laisvės aleja ir matosi dar vienas šūkis: „Kartą milicininkas – amžinai milicininkas“. Štai tokiais plakatais Kauno konservatorių ideologinis lyderis Andrius Kupčinskas bando užkariauti rinkėjų simpatijas.
Rinkimų kampanijos tikslas – šokiruoti rinkėjus. Pralošęs pirmąjį tiesioginių mero rinkimų ratą, Andrius Kupčinskas pasitelkė Krymo referendumo metu rusų pritaikytas juodąsias technologijas. Konservatorių elektoratas yra ištikimas, todėl net neabejojama, kad antrajame mero rinkimų ture jis vėl susirinks prie balsadėžių – lygiai taip pat gausiai kaip pirmajame. Visvaldo Matijošaičio elektoratas yra sudėtingas, mišrus, todėl jį galima paveikti. Konservatoriai siekia, kad kauniečiai nusiviltų politika ir dėl jos šlykštumo nedalyvautų antrajame mero rinkimų ture. Skaičiuojama labai paprastai – konservatoriai balsuos, o Matijošaičio elektoratas nusivils ir vietoje balsavimo biuletenio pasirinks ramią popietę prie televizoriaus. Kupčinsko šansai įveikti konkurentą statomi ant rinkėjų aktyvumo kortos. Kuo mažiau rinkėjų ateis balsuoti, tuo konservatoriams geriau.
Andriui Kupčinskui pirmoji plano dalis pasisekė. Žmonės tikrai šokiruoti. Apie nešvarią rinkimų kampaniją kalbama namie, darbe, autobuse, gatvėje. Galbūt viskas būtų ne taip liūdna, jeigu tokiais plakatais miestą būtų „papuošusi“ kokia nors marginalų partija. TS-LKD bent jau iki šių rinkimų Kaune išlaikė santūrumą ir dėl simpatijų kovojo tradiciniais metodais. Atrodo, kad nuo šiol veiklos metodų spektras ženkliai išsiplėtė. Nenustebintų ir tai, kad tokioje kovoje atsirastų vietos ir rinkėjų papirkinėjimui.
Kaip vertinti A. Kupčinsko reklaminius plakatus? Geriausiai tiks šešėlinio premjero Andriaus Kubiliaus žodžiai, kuriais jis 2014-aisiais metais kritikavo Artūro Paulausko rinkimų kampaniją. Tuomet A. Kubilius teigė: „Koks kandidatas, tokia ir rinkimų kampanija. [...]. Pasitelkdamas Rusijos spectarnybų stiliaus juodųjų reklamos technologijų pigius triukus ir juodindamas savo kolegas, kandidatas [...] pats atskleidžia savo žemą ir asmenybės [...] lygį. Tikėkimės, kad rinkėjai tai atitinkamai įvertins“.
Panašu, kad dabartinė konservatorių kampanija Kaune puikiai atitinka Andriaus Kubiliaus žodžius. Kauno konservatoriai su Kupčinsku priešakyje be jokios krikščioniškos sąžinės graužaties naudoja Rusijos specialiųjų tarnybų darbo metodus ir stengiasi apjuodinti savo konkurentą. Kadangi purvo pylimo tradicijos konservatorių partijoje veda išskirtinai į sovietmečio tematiką, todėl nuspręsta rinkėjams priminti konkurento darbo patirtį.
Ar tai suveiks? Priklausys nuo to, kiek Andrius Kupčinskas yra pasiruošęs eiti toliau. Visuomenė šokiruota ir pasipiktinusi, tačiau akivaizdu, kad vien tik šis elementas neatbaidys kauniečių nuo balsadėžių. Kita vertus, konservatoriai patys išsigando sukelto triukšmo. Laisvės alėjoje raudonuosius milicininko plakatus jau pakeitė trispalvės fone nufotografuota kareivio kepurė. Švelninamas tonas rodo agresyvios rinkimų kampanijos atitraukimą. Tai yra ženklas, kad Kauno konservatoriai nebetiki nei savo rinkimų kampanijos konsultantais, nei pergale.