Tai daugeliu atžvilgių ypatinga vieta. Čia pat, už Nemuno, plika akimi matyti Rusija ir Kaliningrado srities miestas iškalbingu Sovietsko pavadinimu. Iš pažiūros tvarkingos ir ramios Lietuvos pasienio miestelio gatvės kontrastuoja su atgrasiais pilkuma ir niūrumu iš tolo alsuojančiais Sovietsko daugiabučiais. Ilgus metus iš anapus sienos į Pagėgius keliauja kontrabandinės prekės.
Tačiau kontrabanda nėra vienintelė Pagėgių problema. Lyg buities prekės parduotuvėje viešai perkami ir parduodami balsai čia tampa įprasta kasdienybe prieš kiekvienus rinkimus. Sakytum kartu su nelegaliais rūkalais į Lietuvą būtų prasmukusi ir Rusijai būdinga panieka demokratinėms vertybėms, vietos valdžios nebaudžiamumas ir absoliutumas.
Demokratinio valstybės audinio irimo ženklai Pagėgiuose akivaizdūs. Savo akimis stebėjau čia pat, tiesiog rinkimų apygardos prieigoje vykstančią prekybą balsais. Atvykęs vesti mokymus nedėkingą darbą dirbantiems vietos rinkimų stebėtojams, sužinojau, jog balsams surinkti naudojami kone visi Lietuvoje žinomi rinkimų pažeidimai. Galiausiai supratau, kad ir mokyti nėra ką – vietos opozicija neturi nei vieno žmogaus rinkimų stebėtojų tarpe.
Pareiškusiems norą rinkimus stebėti pilietiškiems vietos gyventojams grasinama atvirai. Tokie žmonės Pagėgiuose – savotiški nesusipratėliai. Jiems vietos valdžia netrunka įvairiais metodais išaiškinti nusistovėjusią tvarką. Panašiai kaip Luhansko liaudies respublikoje, ši tvarka paremta ne valstybės konstitucine santvarka. Čia dominuoja stipriojo teisė, kai valdžios svertus savo rankose laikantys asmenys tarpsta iš eilinių žmonių beteisiškumo.
Susiklosčiusi situacija Vyriausiajai rinkimų komisijai ir jos vadovui Zenonui Vaigauskui nėra naujiena. Tai toli gražu ne pirmi rinkimai, kai šioje savivaldybėje fiksuojami patys šiurkščiausi rinkimų tvarkos pažeidimai. Eilinį kartą stebint demokratiškų ir laisvų rinkimų parodiją Pagėgiuose, klausti, ar Vyriausioji rinkimų komisija ėmėsi visų būtinų priemonių užkirsti kelią pažeidimams, tegali visiškas naivuolis.
Deja, Pagėgiai tėra vienas iš daugelio nuo demokratijos trūkumo kenčiančių Lietuvos miestelių. Jau po vakar prasidėjusio išankstinio balsavimo buvo pradėti fiksuoti masiniai rinkimų pažeidimai. Girdėti pranešimų, jog pirmąją išankstinio balsavimo dieną balsai buvo galimai perkami ne tik Pagėgiuose, bet ir Šilutės, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Širvintų, Zarasų, Alytaus, Elektrėnų, Trakų ir Kelmės rajonuose. Vienas po kito krentančių rajonų sąrašas ilgėja – it agresyvi vėžio forma, rinkimų pažeidimai apima vis didesnę Lietuvos dalį.
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimai galimi tik tuo atveju, kai rinkėjai turi teisę ir galimybę pasirinkti iš kandidatų, kurie dėl mandato varžosi laisvai ir sąžiningai, kai balsuojant galima laisvai ir netrukdomai išreikšti savo valią. Demokratiški rinkimai neįsivaizduojami be veikiančių kontrolės mechanizmų ir pagarba žmogaus teisėms pagrįstos rinkimų sistemos.
Dabartinis VRK pirmininko abejingumas, operatyvios reakcijos bei griežto atsako pažeidėjams stygius sukelia Lietuvos demokratijos irimą. VRK neveiklumas palieka niūrų įspūdį, kad iš rinkėjų atimama teisė laisvai pareikšti savo valią ir balsų pirkimas net nėra laikomi nusikaltimu. Šis neveiklumas demotyvuoja rinkimų stebėtojus, drąsina pažeidėjus ir galiausiai veda prie daugiau rinkimų pažeidimų. Ar toks nusikalstamas veikas gimdantis abejingumas pats nėra nusikaltimas?
Grįžkime į Pagėgius. Kad ir kaip baisiai tai beskambėtų, susiklosčiusi padėtis yra natūrali niekieno nestabdomų rinkimų pažeidimų pasekmė. Dar 2007 metais aktyvūs pagėgiškiai surinko balsų pirkimo įrodymus, kur buvo užfiksuota kaip balsus perka rinkimus tariamai laimėjusi politinė partija. Nors filmuota medžiaga buvo pristatyta VRK, tai nedavė jokio rezultato. Rinkimų skaidrumą turinti užtikrinti institucija dažnai abejingai atmeta skundus argumentuodama, kad „šis atvejis neturi reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams”. Toks požiūris gimdo ne tik nusivylimą su rinkimų pažeidimais pasiryžusių kovoti žmonių tarpe, tačiau ir visuotinį suvokimą, kad balsų pirkimas nėra nusikaltimas.
Kalbėdamas apie rinkimų pažeidimus kartu apeliuoju į Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo sąžinę ir jo, kaip valstybės konstitucinę tvarką ginančio pareigūno, tiesioginę atsakomybę ir pareigą. Neabejoju, kad dabartinis VRK neveiklumas neatbaido, o atvirkščiai – skatina balsus perkančiuosius tęsti ir plėsti savo veiklą. Būtent taip nutiko ir Pagėgių atveju. Galutinis rezultatas – valdantieji Pagėgiuose jaučiasi nebaudžiami ir visomis priemonėmis trukdo atviriems ir sąžiningiems rinkimams.
Todėl manau, kad atėjo laikas imtis priemonių ir įtvirtinti nuostatą, jog už rinkimus atsakingos institucijos vadovo abejingumas rinkimų pažeidimams taip pat būtų pripažįstamas nusikaltimu. Tai nusikaltimas, dėl kurio valstybė klimpsta į rytietiško tipo - valdomos, perkamos ir parduodamos - „demokratijos” pelkę. Pagėgių, Druskininkų, Šalčininkų, Vilniaus rajonai jau tapo atskiromis „liaudies respublikomis” Lietuvos Respublikos viduje. VRK pirmininko abejingumas Lietuvoje toliau kuria naujas “liaudies respublikas”, kuriose vyrauja vietvaldos nebaudžiamumas. Negalime leisti, kad šios tendencijos ardytų mūsų laisvos ir demokratiškos valstybės pamatus.