Tik patriarchaliai išauklėta mergina gali naiviai tikėti, kad karas yra vyrų arena, o “niekuo dėtos nekaltos moterys” lieka užfrontėje.

Moterys - karo ginklas

Nuo Euromaidano įvykių 2013 m. lapkričio mėn. didesnę mūsų naujienų portalų dalį užima įvykių Ukrainoje kronika, Maskvos politikos ir Vakarų atsako į agresiją apžvalga. Tačiau daugiau nei metus trunkančios žiniasklaidos nuorodos į galimą Rusijos agresiją Baltijos šalyse nepasiekia bent kiek platesnės Lietuvos visuomenės.

Žurnalistai ir kiti komentatoriai kasdien pateikia faktus apie vis didėjantį mirusių civilių ir karių skaičių, vis didesnes okupuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje. Tačiau tuose pačiuose žinių portaluose toliau matome nesibaigiančią fiestą: viešosios nuomonės guru pamąstymus, nežemiško sekso receptus, pupytes ir kažkokių moteriškių nuotraukas su jų plonėjančiomis talijomis. Atrodo, lyg moterims bent jau iki 40-ies karinė grėsmė absoliučiai nereali ir neįmanoma.

Žiniasklaidos transliuojama žinia apie Ukrainos karinį konfliktą Lietuvos gyventojams pateikiama tik aukštosios politikos rėmuose, lyg iš JT Saugumo Tarybos sesijos arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų ataskaitų. Gal todėl, Ukrainoje vykstantį karą sunku sieti su klibančiu eilinių civilių gyventojų saugumu Lietuvoje. Mums vis dar atrodo, kad konflikto atveju, kariaus NATO kareiviai, JT taikdariai ir Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Tačiau čia slypi didžioji apgaulė, nes bent kiek į vakarus pajudėjęs konfliktas Ukrainoje, neišvengiamai palies mus visus.
D. Leinartė
Kariniai veiksmai skirtinguose pasaulio regionuose šiandien turi vieną esminę savybę – siaubingą moterų ir mergaičių įtraukimą į vykstantį konfliktą. Sąrašą galime pradėti nuo Raudonosios Armijos kareivių, kurie Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje išprievartavo apie du milijonus vokiečių moterų ir mergaičių.

Kariniai veiksmai skirtinguose pasaulio regionuose šiandien turi vieną esminę savybę – siaubingą moterų ir mergaičių įtraukimą į vykstantį konfliktą. Sąrašą galime pradėti nuo Raudonosios Armijos kareivių, kurie Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje išprievartavo apie du milijonus vokiečių moterų ir mergaičių. 90 proc. užimtame Berlyne išprievartautų moterų buvo užkrėstos venerinėmis ligomis. 1990 m. Kuveito-Irako karo meto Irako kareiviai išprievartavo apie 5,000 Kuveito moterų. Ruandos genocidas skaičiuoja nuo 250,000 iki 500,000 išprievartautų mergaičių ir moterų. Pačioje Europoje Bosnijos karo metais (1992–1995 m.) buvo išprievartauta tarp 20 ir 50 tūkst. musulmonių. Dauguma atvejų, tai buvo ypač žiaurūs grupiniai prievartavimai. Moterys Bosnijoje buvo laikomos specialiose stovyklose ir prievartaujamos ilgą laiką. Kosovo kare (1996–1999 m.) buvo prievartaujamos serbės ir romės.

Savo mastais naują karinio konflikto aspektą Jungtinės Tautos įvertino 2000 m. ir priimė Rezoliuciją 1325 “Moterys, taika ir saugumas”. Šis dokumentas kalba apie būtinybę aktyviai įtraukti moteris į konfliktų sprendimą ir taikos derybas, užtikrinti jų dalyvavimą, atkuriant teisinę bazę, kuri būtų palanki moterims ir užtikrintų lyčių lygybę. Priešingu atveju, kaip parodė Bosnijos karo pasekmės, didesnė išprievartautų moterų dalis niekada negauna jokios materialinės ir psichologinės pagalbos, yra stigmatizuojamos savos šeimos ir jei išgyvena, iki gyvenimo pabaigos lieka skurde ir izoliacijoje. Daugelis karo metu seksualinę prievartą patyrusių moterų niekada negrįžta į namus, o dalis jų augina prievartautojų vaikus.

Kas skatina moteris traktuoti kaip efektyvų ir pigų karo ginklą?

Didele dalimi seksualinės prievartos kaip karo ginklo prieš moteris naudojimas yra struktūrinės lyčių nelygybės pasekmė. Patriarchalus ir niekinantis arba stereotipinis požiūris į moteris kaip sekso objektus, skatina kariaujančius vyrus traktuoti jas kaip tinkamas žeminti. Tuo pačiu moterys, suvokiančios savo tapatybę tik kaip žmonos, vaikų gimdytojos ir tik sąryšyje su vyru, vargiai ar geba grėsmės atveju priimti savarankiškus ir tinkamus sprendimus. Tad taikos metais įtvirtinta lyčių nelygybė konflikto sąlygomis atsikartoja tragiškomis formomis.
D. Leinartė
Šiandien aktualu ne gaivinti XIX a. tradicinės šeimos įpročius, bet beveik užmirštas moterų šaulių iniciatyvas.

Šiandien Lietuvoje kai kas įsivaizduoja, kad gyvename ne realiame pasaulyje su besibaladojančia karo grėsme, bet dangiškame rojuje. Dalis politikų ir visuomenės veikėjų nuolat siūlo moterims būti didesnėmis “moterimis”, t.y. išimtinai žmonomis ir motinomis.

Mūsų šalyje nėra nei vienos aukštosios mokyklos, kurioje būtų galima studijuoti ir įgyti lyčių studijų diplomą. Tokios programos priešininkams atrodo, kad moters ir vyro vaidmenys yra prigimtiniai ir aiškinami tik sekmadienio pamoksluose Bažnyčioje. Šiandien taip pat pasigirsta balsų, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turėtų būti pakoreguotas.

Pavyzdžiui, dalis Lietuvos teisėjų mano, kad mediacija tarp smurtautojo ir sumuštos žmonos beveik privaloma. Ar įmanomas geresnis būdas išmokyti moterį atleisti savo kankintojui bei skatinti ją kentėti toliau?

Lietuvoje taip pat reikalaujama uždrausti abortus, nes teisė moteriai pačiai spręsti taip pat “trukdo” būti tikra lietuviška moterimi. Tuo tarpu karinių konfliktų metu svarbu ir tai ar šalies įstatymai leidžia gydytojui atlikti abortą.

Šiandien aktualu ne gaivinti XIX a. tradicinės šeimos įpročius, bet beveik užmirštas moterų šaulių iniciatyvas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (169)