Nesirengiu nuginčyti tiesos, kad karai dažnai lemia žudymo ir naikinimo technologijų kaitą ir jų pažangą. Šį kartą turime kitą atveją, kuris kelia ne mažesnį pavojų viso pasaulio taikai. Priešingose barikadų pusėse atsidūrė senų ir naujų energetikos technologijų šalininkai. Tačiau šį kartą pažanga veda prie atsisakymo nuo deginimo ir žudymo technologijų.
Žmonės gesina ugnį
Apie tai, kad pasaulyje vis labiau įsisiūbuoja energetikos revoliucinė švytuoklė, prirašyti kalnai knygų.
Pasenusios naftos, dujų, branduolinės energetikos technologijos viešai pripažintos nepriimtinomis žmonėms, kadangi jų naudojimas lemia klimato kaitą, yra daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis, trumpina žmonių gyvenimus ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad dyzelinis (ir ne tik) kuras yra kancerogeninis – sukelia vėžį, o dėl kuro deginimo ir dėl to atsirandančio aplinkos užteršimo žmogaus gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu. Kas metai dėl ugnies prarandame apie 170 tautiečių.
Branduolinė energetika tapo nepriimtina, kadangi nepavyksta visiškai sukontroliuoti branduolinių reakcijų, ką parodė Černobylio ir Fukušimos avarijos. Globalinės energetikos raidos tendencijos rodo, kad visų su deginimu susietų energetikos technologijų naudojimas sparčiai menksta ir neabejojama, kad iki 2050 metų jų bus visiškai atsisakyta.
Kita - pažangi energetikos raidos tendencija susieta su saugių aplinkai bei žmonėms nedeginančių – vėjo, saulės, vandens energetikos ir elektromobilių technologijų panaudojimo augimu. Prasidėjusi vos prieš dvidešimt metų, vėjo energetika sparčiai plinta, modernūs vėjo galiūnai statomi sausumoje ir jūroje ir jie pagamina vis daugiau ekologiškai švarios elektros energijos, išsaugodami nuo ugnies pavojų aplinką ir daugybės žmonių gyvybes. Dar daugiau optimizmo suteikia sparčiai besiplečianti saulės energetika.
Mažėjant jos kaštams, jau stebime kaip saulės baterijos papuošia vis daugiau gyvenamųjų namų. Ekonominę vėjo ir saulės energetikos pažangą paliudija ir jos žymiai aukštesnis darbo produktyvumas, palyginus su kurą deginančiom energetikos technologijomis. Jos dirba autonomiškai ir nereikalauja nuolatinės techninės priežiūros, kada atominėse elektrinėse nuolat pavojingoje gyvybei aplinkoje privalo dirbti tūkstančiai žmonių. Elektromobiliai sparčiais tempais grįžta į mūsų aplinką tam, kad galutinai padėti kryžių ant naftos ir dujų naudojimo susisiekime. Spartus nedeginančių energetikos technologijų augimas rodo, kad per artimiausius dešimtmečius tik jas ir tenaudosime.
Ekonomikos krizės šaknys - energetikoje
Susigaudyti, o tuo labiau – pasirinkti tinkamą poziciją pažangos magistralėse ne visada lengvas uždavinys. Šį gebėjimą lemia žinios, išsivystymo lygis, gyvenimo ir technologijų kultūra, turtas ir kt. Juoda katė perbėgo tarp kasdieną sutinkamų vienadienių, šiandieninės naudos čia ir dabar turėtojų, bei tų, kurie sugeba pažvelgti į ateitį ir investuoti į ilgalaikę pažangą. Didžiulę įtaką pasaulyje turinti naftos ir dujų pramonė yra labai nesuinteresuota atiduoti savo pelnus nedeginančių technologijų verslams.
Turėdama labai daug pinigų, ji siekia įšaldyti sau naudingą pasaulio tvarką, išlaiko politines partijas, žiniasklaidą, kuri visada pasirengusi sutriuškinti bet kurį tiesos sakytoją.
Pažangos skleidėjus galima užtildyti, bet pačios pažangos – ne. Sąmoningas technologijų pažangos stabdymas siekiant išlaikyti pasenusias technologijas tolygus nusikaltimui prieš žmoniją ir savo tautą. Įšaldydami pasenusias žmonių poreikių netenkinančias technologijas pažangos priešininkai sustabdo darbo produktyvumo raidą, kas savo ruožtu lemia stagnaciją, krizes, masių nepasitenkinimą, emigraciją, revoliucijas ir t.t. Tad dėsninga, kad ES ir Rusija atsidūrė priešingose energetikos raidos barikadų pusėse.
Europa – darniosios energetikos lopšys
Šiuolaikinės vėjo ir saulės energetikos pramonės šuolį sukėlė ES šalys – Danija, Olandija, Vokietija, Ispanija ir kt. Šios pažangios technologijos atsirado kaip ES darniosios energetikos iššūkis aplinką teršiančiai energetikai. 2015 metų vasario mėnesį ES buvo įrengta 128,8 GW galios vėjo elektrinių, kurios tenkino 10,2% bendrijos elektros vartotojų poreikius.
Europoje sparčiai plėtojama vėjo ir saulės elektrinių pramonė. Vyraujant pasaulio ekonomikos krizei vienintelės iš ES šalių Vokietija ne tik kad nepatyrė esminių sunkumų, bet ji sugebėjo buksyruoti kitas atsiliekančias šalis, tokias kaip Graikija ir Portugalija, jau nekalbant apie milžinišką ekonominę paramą naujoms bendrijos narėms. Vokietijos sėkmės priežastis – spartus nedeginančios energetikos plėtojimas. Šiandien Europoje investuojama vien į atsinaujinančios energetikos pramonę ir energijos gamybą.
Jungtinė Karalystė daugiausiai nuveikė plėtodama galingus jūros vėjo elektrinių parkus. Laukiama, kad iki 2020 metų Europos jūrose bus įrengta tiek pat vėjo elektrinių, kiek jų dabar yra įrengta sausumoje. Bus sukurta per 120 tūkstančių aukštųjų technologijų darbo vietų. Lietuvos vėjo energetikai stengiasi neatsilikti nuo Europos. Jau pagaminame iš vėjo per 15% visos Lietuvoje sugeneruojamos elektros energijos. O netrukus prasidės realūs darbai siekiant įrengti labai didelės galios jūros vėjo elektrinių parkus, kai tik tam bus sukurta tinkama teisinė bazė. Europa ir Lietuva eina prie to, kad vėjo, saulės energetikos technologijos, elektromobilių susisiekimas jau artimiausiais dešimtmečiais įgalins atsisakyti naftos, dujų ir kitokio deginimo technologijų ir visiškai apsirūpinti saugia elektra iš natūralių vėjo ir saulės energijos išteklių.
Rusija – deginimo ir vienadieniškumo įkaitė
Rusijos tragedija - ne vien blogi keliai, bet nesugebėjimas susigaudyti ir pasirinkti tinkamą technologijų pažangos kryptį. Rusija viena iš nedaugelio šalių, neskirianti dėmesio klimato kaitai ir perėjimui prie nedeginančių energetikos technologijų. Savo energetikos strategiją Rusija sieja su tolesniu naftos ir dujų eksportu, branduoline energetika. Lengvesnio kelio pasirinkimą galėjo lemti prastos gyvenimo sąlygos, menki atlyginimai, alkoholio vartojimas, tiesioginė naftos ir dujų magnatų įtaka valdžiai ir labai stiprūs interesai išlaikyti čia savo verslus. Kita vertus, „kandžiojasi“ Vakarų šalyse gaminamos įrangos kainos palyginus su pigia vietos kuro žaliava. Be to Vakarų šalys neskuba perduoti Rusijai savo pažangias energetikos technologijas. O savų dėl prastos darbo kultūros ši šalis nesugeba susikurti. Todėl Rusijoje praktiškai nėra ir neplanuojama vėjo ir saulės energetika.
Dėsningas visų Rusijos naftos ir dujų išteklių importuotojų, tame skaičiuje ir Lietuvos, perėjimas prie nedeginančios energetikos lems tai, kad Rusija praras galimybę eksportuoti savo žaliavas, o naujų technologijų taip ir neįsisavins. Šio reiškinio pavadinimas – nacionalinė katastrofa. Vietoje to, kad imtis spręsti krizės priežastis ir pereiti prie pažangių energetikos technologijų, vienadieniai kaimynai pasirenka dar prastesnį kelią – žvanginimą ginklais ir tiesioginį karą Rytų Ukrainoje. Ten iš tiesų praeina fronto linija ne tarp Rusijos ir Ukrainos, bet tarp senų ir naujų energetikos technologijų.
Tradicinės partijos – penktoji kolona
Kartu su Europos šalimis Lietuva užėmė teisingą poziciją Rusijos ir Ukrainos konflikto atžvilgiu. Tačiau energetikos technologijų požiūriu praregėjimas dar neįvyko. Lietuvos energetikos technologijų pažangą stabdo ta pati Rusijos naftos, dujų ir elektros energetikos kompanijų įtaka. Suskystintų dujų terminalas tapo eiliniu penktosios kolonos apynasriu Lietuvos vartotojams. Lietuva ir toliau naudoja rusiškas dujas, apie 70% elektros importuoja iš užsienio, daugiausia iš tos pačios Rusijos.
Lietuvoje ir visame pasaulyje tradicinės politinės partijos tarnauja naftos, dujų, branduolinės energetikos kompanijoms, kurios pelnosi iš žmonių mirčių. Turėdamos labai daug nešvarių pinigų jos ne tik kad įtakoja, jos priverčia tarnauti sau politines partijas ir jų lyderius. Prezidentė, Premjeras, Seimas viešai pasisako už Ukrainą, o tikrovėje stovi rusiškų technologijų pusėje - ir netgi prieš visos Lietuvos žmonių valią ir toliau Lietuvos energetikos ateitį sieja su Visagino atomine elektrine, dujomis, nafta.
Seniai laikas praregėti ir apsispręsti, kad pažangos ir nepriklausomybės nuo taip negeidžiamo kaimyno įtakos svertas yra perėjimas prie nedeginančių energetikos technologijų. Reikia ryžtingai nukirpti rusišką bambagyslę ir pereiti Europos pusėn. Todėl metas kreiptis į Prezidentę, Premjerą, Seimą ir pareikalauti liautis tarnauti pražūtingos deginančios energetikos oligarchams, stabdyti pažangą ir ginti Lietuvos žmones į emigraciją. Pirmiausiai politikai privalo suprasti, kad Lietuvos vieta – pažangioje ES darniosios energetikos pusėje.
Žaliasis Lietuvos pavasaris
Daug metų raginau, kad Lietuvoje atsirastų „žalieji“ judėjimai, kurie šiandien geriausiai išreiškia visų pasaulio ir Lietuvos žmonių interesus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buria tautą kurti žalią, blaivią ir sveiką bendruomenę. O tam reikia kuo greičiau užgesinti pražūtingą ugnį ir protingai panaudoti neišsemiamus savo vietos energijos išteklius.
Pakanka nuodytis, žudytis ir tarnauti blogio jėgoms. Siekiant nukirpti Gazpromo virkštelę pakanka pakviesti tautą, kiekvieną įmonę ir pilieti atsisakyti dujų vartojimo buityje, energijos gamyboje, kur tai įmanoma. Kiekviename namų ūkyje, kiekvienoje įmonėje yra galimybių prisidėti prie pažangos pergalės. Pakeitę dujų viryklę į modernią elektrinę kaitlentę ne tik padėsite Ukrainai, bet dar išvengsite ugnies pavojų savo šeimos narių gyvybėms. Jeigu šildaisi dujomis, skystu ar kietu kuru - skubiai įsirenk saulės, vėjo, geoterminį šildymą ar naudok elektrą. Greitai pakeisk įprastas lemputes į LED. Jeigu važinėji naftos ar dujų kurą naudojančiu viešuoju ar nuosavu transportu - skubiai persėsk ant dviračio arba elektromobilio, daugiau vaikščiok pėsčias. Negaliu atsidžiaugti pakeitęs benzininę vejapjovę į akumuliatorinę. O nuolatinės kelionės pėstute ir dviračiais tapo puikia mankšta ir smagia pramoga.
Metas griežtai pareikalauti, kad kitų ES šalių pavyzdžių Lietuvoje būtų pradėtas skatinti elektromobilių įsigijimas. Vakarų Europoje taikoma 5 ir daugiau tūkstančių eurų subsidija. Estai perkančiam elektromobilį asmeniui iš apyvartinių taršos leidimų sugeba kompensuoti 50% jo kainos. Lietuvoje tam galima rasti lėšų atsisakius dotacijų dujų energetikos įmonėms ir beviltiškiems Visagino elektrinės bei kitiems penktosios kolonos projektams. Į Lietuvą reikia kviesti ne skalūnų deginimo ar branduolinių elektrinių statytojus, bet elektromobilių, vėjo, saulės elektrinių gamintojus ir investuotojus.
Atėjo metas išlaisvinti Lietuvos vėjo ir saulės energetikos verslus. Atsitiko, taip, kad prisidengdama šių pažangių šaltinių „skatinimu“ penktoji kolona sustabdė Lietuvos vėjo ir saulės energetikos plėtrą, apeliuodama į jų tariamą brangumą. Dabar situacija iš esmės pasikeitė. Iš vėjo gaminamos elektros savikaina nukrito iki 4 euro centų ir mažėja toliau. Elektros tinklai gi importuoja elektrą po 5-6 centus už kilovatvalandę. Todėl vėjininkams atsiranda galimybė gaminti elektrą neprašant lengvatinio supirkimo tarifo. Nacionaliniais interesais superkant vėjo elektrinėse pagamintą elektrą pagal vidutinę praėjusio ketvirčio kainą, galėtume paskatinti neribotą vėjo elektrinių plėtrą Lietuvoje ir apsirūpinti sava pigia ir švaria elektros energija. „Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą“. Nepramiegok žaliojo pavasario!
Kviečių kiekvieną skaitytoją komentaruose pasidalinti savo patyrimu plėtojant sveiką, blaivią ir žalią Lietuvą. Ačiū.