Partijos ir politikai yra susitelkę į sostinę, nes vien jos gyventojų bei rinkėjų skaičius prilygsta 20 mažesnių savivaldybių. Favoritais galima įvardinti 3 kandidatus, kurie tinkamai sukritus rezultatams, gali tapti miesto šeimininkais.
Artūras Zuokas yra karalius be karūnos
Daugelis ekspertų sutinka, kad dabartinis meras yra vienas iš rimčiausių pretendentų vėl tapti meru. Tačiau geros startinės pozicijos toli gražu negarantuoja galutinės sėkmės. Jeigu į antrą turą patektų A. Zuokas su Remigijum Šimašium arba su Mykolu Majausku, labai tikėtina, kad šie mero oponentai švęstų pergalę. Tėvynės sąjunga, kaip ir R. Šimašius yra populiarūs Vilniuje, o pridėjus dabartiniu meru nepatenkintus rinkėjų balsus, A. Zuoko šansai vėl būti perrinktu yra abejotini. Apie pusę vilniečių norėtų naujo mero, ir matant realų oponentą, jie ta galimybe gali pasinaudoti.
Net jeigu A. Zuokas būtų perrinktas, tai galėtų Vilniuje sukurti pato situaciją, nes taryboje gali nebesusidaryti daugumos, kuri jam būtų palanki. Didžiausias nežinomasis tokioje situacijoje būtų nauja Liberalų frakcija, kuri dėl politinių išskaičiavimų galėtų vėl sudaryti sąjungą su A. Zuoku. Liberalų rinkėjai dėl to nerūstautų, o populiaraus mero spinduliuose būtų palanku pasišildyti kitiems politikams. Be to, A. Zuokas yra užsiminęs, kad tai jo paskutiniai rinkimai, tad tai dar labiau sustiprintų rinkėjų susitelkimą apie Liberalų partiją.
R. Šimašius kovoja su M. Majausku
Vilnius pasižymi kaip dešiniesiems palankus miestas ir dėl jų šįkart tiek liberalai, tiek konservatoriai iškėlė ideologiškai bei personaliai panašius kandidatus. Ponas Šimašius yra geriau žinomas. Jis daugeliui, taip pat ir tautinėms mažumoms, priimtinas kaip kandidatas numeris du. Tuo tarpu Majauskas turi nemažą palaikymą tarp TS-LKD rinkėjų, o tai visgi populiariausia Vilniaus partija.
Nors pradžioje R. Šimašius atrodė visa galva aukščiau, tačiau geresnis M. Majausko pasirengimas, ryžtas ir aktyvumas po truputį lygina abiejų kandidatų rinkėjų skaičių. Abiejų kandidatų trūkumas, kad jie nesugeba įtikinti rinkėjų, kad realiai gali atimti valdžią iš A. Zuoko. Tuščias dabartinio mero peikimas ir neparodymas tikros alternatyvos nepervilioja A. Zuoko elektorato, kurių dauguma kitomis aplinkybėmis paremtų dešiniąsias partijas. Tokia nuožmi kova tarp dešiniųjų kandidatų, gali lemti, kad į antrą turą nepatektų nė vienas iš jų. Tai būtų palankiausias variantas dabartiniam merui.
Šansai pakovoti, bet ne būti išrinktiems
Kiti du pretendentai, kurie galėtų iškopti į antrą rinkimų turą yra Valdemaras Tomaševskis ir Naglis Puteikis. Tačiau antrame ture bet kurį iš jų nesunkiai galėtų įveikti kiti kandidatai. Abiejų šių pretendentų rinkėjų ratas yra ribotas, o jie patys savo destruktyvia veikla nesugeba padidinti elektorato.
Už poną Tomaševskį bus balsuojama vien todėl, kad jis yra ne lietuvis. Vilniaus lenkams, kurie tikrai nėra tokie uolūs Lenkų rinkimų akcijos gerbėjai, kaip šalčininkiečiai ar Nemenčinės gyventojai, tarsi būtų ne honoras neparemti saviškio. Nors kita vertus, didelė dalis vietos lenkų save apibrėžia pirmiausia kaip vilniečius, ir jie balsuos už A. Zuoką, R. Šimašių ar kitą patrauklų kandidatą. Slaptas arkliukas yra rusų tautinė mažuma, kuri iki šiol visai nesižavėjo p. Tomaševskiu, tačiau suaktyvėjusi Kremliaus propaganda, gali paveikti Tomaševskio naudai. Bet kokiu atveju šio kandidato galimybės tapti meru yra minimalios, tad jo kandidatavimas yra tiesiog siekis neleisti atsirasti stipriam varžovui savo paties partijoje.
N. Puteikis yra favoritas tarp nusivylusių ir paternalistinės politikos laukiančių rinkėjų. Tokių atskilėlių susidarys iš visų partijų, o didžiausias N. Puteikio varžovas yra Petras Gražulis. Abiejų kandidatų elektoratas persidengia ir konkurencija tarp jų mažina galimybes abiems gerai pasirodyti rinkimuose. N. Puteikio klaida yra aršiai kritikuoti savo buvusią partiją TS-LKD, nes vietoj to, kad praplėstų savo rinkėjų ratą M. Majausko sąskaita, jis brėžia takoskyrą ir taip atstumia buvusius rėmėjus.
Taigi V. Tomaševskio ar N. Puteikio patekimas į antrą turą sudarytų puikius šansus jų oponentams laimėti pergalę, nebent.. jie abu pateiktų į antrą rinkimų turą. Nors tai mažai tikėtina. Didelius šansus antrame ture laukti savo varžovo turi A. Zuokas, kuris futuristine ir vizionistine retorika paperka rinkėjus. Visas įdomumas prasidės jeigu R. Šimašius ar M. Majauskas pateks į antrą turą, tada Vilniaus lauks žūtbūtinė kova dėl kiekvieno balso.
Kas bus, kai vilniečiai išrinks merą?
Kol kas visas politinis įkarštis yra sutelktas į mero rinkimus. Tačiau po kovo 1 d. laukia ne mažesnės kovos dėl naujai formuojamos valdančiosios koalicijos. Vilniuje yra didelis šansas po ilgo laiko susiformuoti antirubikoninei koalicijai. Būtent ši, voratinkliu visą Vilnių apraizgiusi įmonių grupė, lemdavo iki šiol kertinius miesto politikos sprendimus. Keliose pagrindinėse partijose įvyko apsivalymas. Tvirtą antirubikoninę poziciją iki šiol nuosekliai demonstravo tik Tėvynės sąjunga. Tačiau lyderių ir kartų kaita įvyko ir liberalų, ir socialdemokratų stovyklose.
Taigi net jei Zuokas būtų išrinktas meru, Vilniaus savivaldybė nebepratęs abejotinų šilumos tinklų nuomos ir pradės vaduotis iš pašalinių asmenų užvaldymo.