Štai ir papildomas dėmesys iš reitingų autsaiderių nepakylančių partijų kandidatams į merus, tarybų narius ir galimybė atsiskleisti naujomis vaivorykštės spalvomis.

Rinkimų į savivaldybių tarybas kampanija, reikia pripažinti, gana blanki, gana vangi, niekaip nepritraukianti nacionalinės žiniasklaidos dėmesio. Kandidatai – ne pirmojo ryškumo politinės žvaigždės, nors merų rinkimuose dalyvauja net 16 Seimo narių. Todėl matyt ir neverta stebėtis, jog Seimo opozicijai į galvą buvo šovusi geniali mintis – debatus iš kiemų bei laiptinių perkelti į Seimo plenarinių posėdžių salę.

Kokius gi nepaprasto aktualumo klausimus norėjo aptarti Seimo opozicija, kviesdama Seime neeilinę sesiją, kurie niekaip negalėjo sulaukti kovo 10 d., pavasario sesijos pirmosios dienos?

Tikrai labai sunku atremti TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos kaltinimus valdančiajai daugumai neveiklumu, nes liko neišspręstas klausimas... dėl Seimo nario R. A. Ručio teisinės neliečiamybės.

Tikrai neatidėliotinai svarbu buvo išklausyti ministrų pasiaiškinimų dėl socialinės politikos reformos projekto finansavimo, dėl sanatorijos „Pušyno kelias“ perspektyvų.

O opozicijos nusiteikimas per neeilinę sesiją išspręsti rezonansines vaikų teisių bylas Norvegijoje jau primena violetinę isteriją.

Tarsi būtų realu priversti Norvegiją per tris dienas priversti pasirašyti Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, kurios ši niekaip nenori pasirašyti jau n metų.

Ir apmaudu, kad tokiu būdu ketinta tik kurstyti emocijas, o nelaimės ištiktiems žmonėms suteikti nepagrįstų vilčių. O juk už to slypėjo elementarus noras tuščiai papolitikuoti.

Nestebino ir opozicijos užsidegimas pavesti Seimo Antikorupcijos komisijai atlikti 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų Darbo partijos rinkimų kampanijos finansavimo parlamentinį tyrimą.

Skaidrumas būtinas, tik ar ne pavėluotai sugalvotas siūlymas, kad aukojimas turėtų būti apribotas tiek atsižvelgiant į kandidatų pajamas, tiek į santaupas? Parlamentinė kontrolė – šventa Seimo pareiga, bet rinkiminės kampanijos įkarštyje pažerti kaltinimus Vyriausiajai rinkimų komisijai visgi kvepia populizmu.

Labai populistiškai nuskambėjo ir opozicijos siūlymas kuo greičiau išspręsti kompensacijų už laikinai jų pačių (konservatorių ir liberalų Vyriausybės) sumažintas pensijas, išmokėjimą.

Kadangi sėdint opozicijoje patiems skaičiuoti ir planuoti biudžeto nebereikia, kodėl gi nepasiūlius, kad tai būtų padaryta dar šiais metais?

Neeilinės sesijos darbotvarkėje buvo numatyta priimti Seimo rezoliuciją dėl Ukrainos, įtraukti Prezidentės teikiami siūlymai dėl transliuojamos dezinformuojančios propagandos stabdymo Lietuvoje. Buvo Įtraukti ir kiti Prezidentės siūlomi klausimai.

Siekiant sumažinti vaikų, patenkančių į valstybinius globos namus, skaičių ir paskatinti įvaikinimą, siūloma keisti tam tikras Civilio kodekso nuostatas.

Visa tai neabejotinai svarbu, bet sukėlė abejonių konservatorių retorikos nuoširdumas, o begalinis stropumas įtraukiant į neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę visus Prezidentės siūlymus – vertas kur kas gilesnės politologinės analizės.

Labai nesąžiningai skambėjo J.Razmos paaiškinimas visuomenei, neva „formuojant sesijos darbotvarkę opozicija nesivadovavo politizuotu požiūriu surašyti tik opozicijos projektus“, nes remiantis Seimo statutu neeilinėje sesijoje Seimui būtų tekę svarstyti tik jos iniciatorių pateiktus klausimus.

O pabaigai tenka konstatuoti, kad visos milžiniškos opozicijos pastangos politinius debatus  iš kiemų ir laiptinių perkelti į Seimo tribūną, patyrė visišką fiasko, netgi su tragikomiška pabaiga.

Seimo narys Jonas Varkala atšaukė savo parašą, nors net ir pats neprisiminė buvo pasirašęs ar ne... Savivaldos rinkimams tai į naudą – politikai toliau diskutuos savivaldos lygmens idėjomis ir skirs daugiau dėmesio vietos problemoms.