Dabar jis mane dar labiau nustebino. Šiandien, kai tokia įtempta tarptautinė padėtis Europoje ir pasaulyje, vienas į svarbiausią Seime Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetą deleguotų konservatorių žmonių imasi nagrinėti mano pavardės sąskambius svetimomis kalbomis.
Vyrai ir moterys, ponia Rasa, kaip čia bus su Rusijos sulaikymo strategija, jeigu partija visą dėmesį skirs mano pavardei, jos kilmės ir reikšmės aiškinimuisi, kaip kad daro A. Anušauskas?
Jau ir anksčiau stebėjausi šio Seimo nario dėmesiu, ypač suintensyvėjusiu pastaruoju metu, Druskininkams. Tik niekaip nesuprantu, kodėl tas dėmesys neatsirado prieš kokius penkiolika metų? Kuomet kurortas buvo konservatorių valdomas ir jų Vyriausybės pamirštas Lietuvos kampas.
Bet mane iš tiesų daug labiau neramina kitas dalykas: kokios vidinės kultūros turi būti Seimo narys ir kaip žemai pulti, kad viešojoje erdvėje imtų nagrinėti kito politiko, šiuo atveju mano, pavardę?
Ar valstybėje nėra svarbesnių reikalų? Ar į aukščiausią valdžios institucija patekęs politikas, nerasdamas jokių kitų argumentų oponentui apjuodinti, tesugeba vaikiškai prasivardžiuoti ir bando viešai pasityčioti iš pavardės?
O paskui mes stebimės: iš kur čia tos patyčios mokyklose, iš kur tie baisūs dalykai globos namuose, iš kur žmonių nepagarba vienas kitam? Bet kaip gali to nebūti, net jei Seimo nariai tokį toną užduoda?
Aš puikiai suprantu, kodėl šiuo atveju ta pavardė mano. Nes ji konservatoriams primena gėdingą jų vadovavimą Druskininkams, kurie buvo priversti merdėti, ir visai Lietuvai, priverstai ištverti naktines reformas ir atimtas pensijas.
Apie kokią politiką mes apskritai galime kalbėti, kai po dvidešimties metų po Nepriklausomybės atkūrimo į politinius postus veržiasi žmonės, taip ir nesugebėję sukurti nei normalaus savo verslo, nei parengę vertingų projektų, nei sugebantys sąžiningai dirbti, o tik ieškantys svetimų dvasių. Veržiasi net neturintys idėjų, tegu ir pačių fantastiškiausių, iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamų.
Veržiasi, bandantys įtikinti, kad iki šiol valdžia viską darė taip blogai, kad turėjo nieko ne tik neatsirasti, bet ir nebelikti.
Bet kai pažiūri, yra ir naujos žiedinės sankryžos, ir atnaujinti miestų parkai, ir naujos gatvės bei tiltai. Atvirai pasakius, tikrai ne kokioje skylėje (gink Dieve, čia neturėjau omenyje jokios pavardės) sėdime. Turime ir pakankamai jaunų, kvalifikuotų specialistų, ir darbščią tautą, gebančią dirbti ir užsidirbti net ir ne visuomet palankiomis mokestinėmis sąlygomis.
Tad gal neapsunkinkime visuomenės įvairiais lingvistiniais išvedžiojimais apie vienos ar kitos pavardės kilmę ir reikšmę, o dirbkime kiekvienas savo darbą. Bet jeigu žmonėms įdomu, jie, žinoma, gali Tarptautinių žodžių žodyne pasidomėti, ką lotyniškai reiškia anus, arba kaip jį aiškina „Wikipedia“. Geriau jau būti malina...