Taigi apibendrindamas galėčiau pasakyti, jog straipsnis yra apie „maliną“ – „saldaus gyvenimo slėptuvę“. Tokios mintys kilo klausantis Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio įrašo.

Skubiai, tik per pusantro mėnesio (na, ar galima taip skubėti, kai rinkimai net už mėnesio!) Vyriausioji rinkimų komisija išnagrinėjo Druskininkų savivaldybės opozicinių partijų kreipimąsi į VRK, kad ši įvertintų laikraščio „Mano Druskininkai“ turinį.

To paties leidinio, kurį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino leidžiamu neteisėtai.

Mat opozicija, priekabiaudama prie mero, tvirtino, kad artėjant rinkimams laikraštyje pasipylė jam ir jo partijai palankios publikacijos, kurias galima laikyti paslėpta reklama. VRK darbo grupė nustatė, kad dvi publikacijos, kurios buvo išspausdintos leidinyje praėjusių metų pabaigoje, turi politinės reklamos požymių, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija turėjo savo nuomonę ir nepritarė šiai darbo grupės išvadai.

„Leidinyje spausdintos publikacijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, nėra laikomos politine reklama. Publikacijos skelbia įprastinio pobūdžio informaciją apie Druskininkų savivaldybėje vykstančius renginius“, – iškilmingai paskelbė VRK. Na, pagaliau atsirado tikra komisija, kuri nepabijojo žengti numintais Seimo Etikos ir procedūrų komisijos takeliais. Drąsiai, koja kojon.

Jei kas dabar užsimins apie „labai blogo“ Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiškimą, kad „labai gera“ Druskininkų valdžia, leisdama leidinį „Mano Druskininkai“, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą („Per laikraščio „Mano Druskininkai“ leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius – politinius interesus“, – teigė žurnalistų etikos inspektorė) – tegul atsiverčia „Mano Druskininkus“. Po VRK sprendimo akivaizdu, kad šis laivelis sūpuojasi tik ant politinės šakos. Ir jokios politinės reklamos nebuvo. Nei paslėptos, nei užslėptos.

Druskininkų savivaldybė yra savotiškai unikali „malina“ – „saldaus gyvenimo slėptuvė“. Nežinau, kiek Lietuvoje dar yra savivaldybių, kur meras ir mero kontrolierius yra viename asmenyje.

„Druskininkų savivaldybę galima vadinti skaidrios veiklos pavyzdžiu ir nustatyta, kad korupcijos tikimybės visose tirtose srityse nėra“, – džiaugiasi mero darbu savivaldybės antikorupcijos komisijos pirmininkas tas pats Ričardas Malinauskas praėjusių metų lapkričio 7 d. 

Kad artėjančių savivaldos bei mero rinkimų Druskininkuose negalima vadinti demokratiškais, nes dabartiniai valdantieji ir opozicija turi nevienodas galimybes skleisti rinkėjams informaciją apie save, jau tampa neginčijama tiesa.

Įtakingiausios (pagal reitingų skaičiukus) Lietuvos partijos kontroliuojama savivaldybė ir šį kartą VRK nenuskriausta – akivaizdūs rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimai tik „informacijos skelbimas“. Informacijos, kurioje R. Malinausko oponentai yra pavyduoliai ir psichologinių problemų turintys žmonės.

Kaip rašė skaitytojus informuodama ponia Angelė: „Tačiau tik tokie, kaip p. R. Malinauskas ir į jį panašūs, pasiekia rezultatus“. Juk negali apriboti žodžio laisvės, kai tokia nuomonė. Ir tokia nuomonė tiesiog negali kažkur gulėti patvoryje, ją reikia iškelti į pirmą puslapį. Tegyvuoja „Mano Druskininkai“, skaidrumo tvirtovė, „saldaus gyvenimo malina“.