Dar nepamirštas Michailo Chodorkovskio apsilankymas Vilniuje. M. Chodorkovskis taip ir nesugebėjo pasakyti, kad Rusija yra užpuolusi Ukrainą ir okupuoja jos teritorijas. Įvykius jis vadina Ukrainos krize, tarsi Ukraina būtų kalta, kad Rusija nusprendė ją užpulti ir aneksuoti jos teritorijas.
Vygaudas Ušackas, kurio gimtadienyje buvo apsilankęs M. Chodorkovskis, iš esmės kartoja tą patį. Mūsų, Europos Sąjungos, ambasadorius Rusijoje paprastai taip pat kalba apie Ukrainos krizę, konfliktą Ukrainoje, destabilizaciją Ukrainoje, o ir yra akcentavęs, esą „negalima visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje“.
Visa tai kelia nerimą, nes aštriai kertasi su Lietuvos pozicija, kurią išsako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė, kuri tapo Ukrainos metų žmogumi, tiesiai ir be užuolankų įvardina Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu kaip agresiją ir okupaciją.
Tačiau tai – dar ne viskas. Rašant apie konkrečių veikėjų lūpose sutampančią retoriką, atsirado dar vienas patvirtinimas.
Mūsų, ES ambasadorius Maskvoje žaidžia „krepšinio diplomatiją“ su V. Putino administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu ir sako „toks mano darbas“. Šiuo atveju labai remiu V. Ušacką, nes manau, kad tai tikrai yra jo darbas susitikinėti su įvairaus lygio Rusijos pareigūnais ir pačiu Rusijos prezidentu. Tačiau ambasadoriaus diplomatija, kai apie ją paskelbia pats ambasadorius, sukelia įtarimų, kad tai – ne diplomatija, o V. Ušacko asmeninė politika. Ambasadorius turi apsispręsti, ar jis jau šiandien kandidatuoja į konservatorių partijos ir Lietuvos lyderius, ar dirba diplomatinį darbą, naudingą ES ir Ukrainai?
Tuo tarpu dabartinis konservatorių lyderis A. Kubilius turėtų V. Ušackui ir M. Chodorkovskiui viešai paaiškinti apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir prisiminti apie savo nepadarytą darbą – Rusijos sulaikymo strategijos įgyvendinimą.
