Nesunku, kai bukas propagandos karas taip užsuktas prieš išsigandusias „kaltininkes“ ES ir JAV, o griaunamieji žudikų smūgiai tenka vienai Ukrainai. Krito kumštis, beje, ir ant NATO narės Olandijos, bet nė tai nepakeitė žeminamų demokratijų požiūrio.
Ukraina kaunasi, pati vis dar aiškiai nepasakydama, nuo kurios valstybės ginasi. Juk ne nuo Luhandonijos atamano Zacharčenkos gaujų, kurių neįveikiamumą garantuoja dėdė iš Kremliaus, bet nuo paties dėdės, kuriam atamanas – tik „šestiorka“.
Šiaip ar taip, Ukrainoje gedulas. Prancūzijoje – ne. Užmušė kažkokius ukrainiečius, nepaišiusius karikatūrų. Mes – ne Volchovina, ne Mariupolis.
Paralyžiuota JTO nepajėgė net formaliai pasmerkti Mariupolio žudynių, nes žudikai turi stogą. Ar kas nors pasiūlė neskaičiuoti to vetuojančio balso? Ką gi, stogdengys bent prisipažino, kieno tai darbeliai. 30 lavonų, kas čia tokio.
Europos Sąjunga dar gyva, bet ir ją krečia diplomatijos traukuliai. Tolydžio vartojamas Kremliaus įbruktas „nuosaikus“ žodynas.
„Rusijos remiami“ kažkas – štai kur Ukrainos priešas ir užpuolikas. Rusija neva neužpuolė, tik samdyti rusai ir jų ginklai. O „prorusiški teroristai“ – kam tas pro? Rusijos ginkluojami ir maitinami teroristai yra būtent Rusijos teroristai. Koks skirtumas, kur jie verbuoti ar apgaule atsiųsti kariauti prieš Ukrainą ir jos žmones. Ne Vilniaus, o SSRS omonas siautėjo Vilniuje.
Nūnai Europos gudročiai pareikalavo „ataskaitų“ apie humanitarinius krovinius, po kurių metodiškai seka naujas puolimas. Na, gaus aplanką popiergalių ir nagrinės susirūpinusiais veidais. O pagelbėtojai toliau varys į Ukrainą šarvuotas pagalbos kolonas. Rusijos prezidento kalbovas spaudai nūnai blykstelėjo nauja veidmainyste: „Ukrainiečiai pateko (!) į bėdą, bet mes jų neapleisim“. Būkit žmonės, apleiskit, nežudykit! – kodėl netransliuojami normalūs balsai?
Apsimetę, kad Rusijos samdiniai – ne Rusija, naivūs vakariečiai vėl prašo oficialiosios Rusijos, kad ji nepadėtų teroristams, tai yra, sau pačiai. Rusija, stabdyk skerdynes! – jau geriau, bent autorius ir adresatas nurodyti. Ta šalis jau palaidojo Ukrainoje (arba išsivežė karstuose) apie 5000 savo vaikinų, bet „mūsų ten nėra“.
Ir tarptautinė tyla, kodėl kiti turi jų gailėtis? Motinos, kurios kyla apginti savo sūnų nuo juos prievartaujančių enkavedistų – siunčiančių „savanorius“ šauktinius į Ukrainą žūti ir žudyti, tuoj bus išvadintos Kijevo ir ES agentėmis.
Čia ir ponia F. Mogherini, kalbanti visos ES vardu, nūnai kreipiasi į Rusiją prašydama ... įsikišti!
Tačiau Rusija labai įsikišusi, todėl verčiau turėtų išsitraukti. Tą išsitraukimą Rusijos vyriausybė net pasirašė Minske, o nė nemano vykdyti. Manytų kitką: primesti Europos Sąjungai naujas „derybas“, kad anuos tuščius pažadus visi kuo greičiau pamirštų. Visą laiką tas pat – atmetant, nevykdant sutartų dalykų, siūloma kiti popieriai, įtvirtinantys naują grobį, ir tuoj patyčios: jūs atmetate mūsų pasiūlymą! Jūsų kaltė!
Tu sakai, kad šiandien sninga? O tu įrodyk! – Ir vargšai imasi argumentuoti, įrodinėti, sudarinėja mišrias (!) komisijas, ieško sniego ekspertų, kai supermelagis tik žvengia sau į pažastį.
Europos žemėlapio pokyčiai tuo tarpu eina pirmyn. Kažkam guodžiantis, kad „teroristai nesilaiko paliaubų“, žiū, juos jau pavertė kariaujančia puse. Minske jie dar sėdėjo ant pašalinių suolelio, sutartį dėl paliaubų ir kariuomenės išvedimo pasirašė Rusija, Ukraina ir ESBO, tačiau dabar atamanas jau labai didelis politikas, apie jį pasaulis trimituoja. Putinui gerai. Atamanas iš jūsų tyčiojasi, tai su juo ir derėkitės. Rusija bemaž niekuo dėta, tik „remia“ ir dengia. Laukia naujo Miuncheno, kai „vardan taikos“ ir niekam nenorint mirti dėl Mariupolio, vėl bus perbraižomi valstybių žemėlapiai. Luhandonija savanoriškai susijungs su išvaduotoja Rusija, kad tik carizmui to pakaktų.
Ateina taikos rūpintojai ir prašyte prašo Rusijos, kaip sakyta, kad ji nepadėtų „separatistams“, tai yra, pati sau.
Kviečia į derybas ne dabar, o po to, kai dar pridarys naujų nusikaltimų. Ir dar primeluos tris kibirus KŠ (Kremliaus š.), o vakariečiai valgys ir vėl kraipys galvas.
Tad koks veiksmų planas?
Rusiją toliau spausim pūkiniais priegalviais, kad „susiprastų“, bet jokiu būdu ne karinėmis priemonėmis. Nė nepagąsdinsim, neduokdie, dar išsigąstų. Dėl to niekam rūpintis nereikia, daužykit ukrainiečius toliau.
Kalbėsim apie gilų susirūpinimą.
Kodėl netarus: Ukrainą ginsime? – Todėl, kad reiktų ir ginti, o to nesakant, sakoma kitkas: nesirūpinkit, pone Putinai, mes Ukrainos neginsime...
Kodėl netarus: padėsim agresijos aukai visomis priemonėmis?
- Ė, visomis?
Gal viršininkas pyktų, rėktų ir klaustų: ką, norit karo? Ir niekas nedrįstų paklausti priešingai, kaip kadaise kompozitorius E. Kalmanovskis: ar nori rusai karo?
Oficialioji Kremliaus propaganda rodo, neva maršalai ir putinjugendas nori; bet kažin, ar iš tikrųjų taip. 1941-aisiais juolab ruošėsi, ginklavosi, pūtėsi, o paskui bėgo viską metę.