Tačiau yra ir kitokių projektų, su kitokiomis žinutėmis. Vienas tokių – iniciatyva pakeisti BK 226 straipsnį, kuris kol kas vadinasi „Prekyba poveikiu“. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė švelninama, kai kuriais atvejais apskirtai šalinama. O jei projektui būtų pritarta, būtų perduota jau net ne žinutė, bet ištisa instrukcija. Instrukcija, kaip saugiai prekiauti poveikiu (kuris tuomet jau vadinsis tarpininko kyšininkavimu). Ji būtų daugmaž tokia:

1. Bendraukite subtiliai

Jei norėtumėte gauti kyšį už savo turimos įtakos sprendimų priėmėjui panaudojimą, šiukštu neperženkite kyšio reikalavimo ar provokavimo ribos. Draugiškai susitarti, pažadėti priimti kyšį galite drąsiai. Na, o jei būsimas kyšio davėjas nėra pakankamai supratingas ir šiek tiek paprovokuoti ar pareikalauti tenka, bent jau pasistenkite padaryti tai netiesiogiai. Taip pat nepamirškite aptarti kyšio davimo aplinkybių – jis turėtų būti duodamas ne tiesiogiai jums, o trečiajam asmeniui (nesvarbu, kad ir labai artimam).

Šiuo metu tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal BK 226 straipsnio 2, 4 arba 5 dalį (priklausomai nuo kyšio vertės). Tačiau pritarus siūlomam projektui, t.y. iš BK 226 straipsnio 2 dalies išbraukus žodžius „ar kitų asmenų“ (čia apie tai, kieno naudai priimamas kyšis) bei „tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba“, toks elgesys taps teisėtu.

Kiek mažiau takto reikės, jei siekiate papirkti tarpininką – siūlyti, žadėti bei susitarti duoti kyšį galite drąsiai, bendraudami tiesiogiai su būsimu kyšio priėmėju. Tik dėl paties davimo veiksmo reikės kiek sumanumo: kyšis turėtų būti perduodamas ne pačiam tarpininkui, o trečiajam asmeniui.
Rūta Kaziliūnaitė

Kiek mažiau takto reikės, jei siekiate papirkti tarpininką – siūlyti, žadėti bei susitarti duoti kyšį galite drąsiai, bendraudami tiesiogiai su būsimu kyšio priėmėju. Tik dėl paties davimo veiksmo reikės kiek sumanumo: kyšis turėtų būti perduodamas ne pačiam tarpininkui, o trečiajam asmeniui.

Visa tai būtų nebaudžiama pritarus siūlymui iš BK 226 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius „ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba“. Šiuo metu tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 226 straipsnio 1, 3 arba 5 dalį.

Jei kyšis nebus pernelyg didelis (neviršys 9500 eurų), nei vienai iš „sandorio“ šalių nebus net rizikos būti apkaltinam rengimusi padaryti nusikalstamą veiką (BK 21 straipsnis).

2. Atlikite kaštų – naudos analizę

Tuo atveju, jei nepakankamai atidžiai laikytumėtės Instrukcijos 1 punkte pateiktų rekomendacijų, vis dėlto gali kilti bausmės skyrimo klausimas. Tai visų pirma taikytina tarpininkui – kyšio gavėjui.

Pavyzdžiui, tuo atveju, jei kyšis viršija 250 MGL (9500 eurų) (BK 226 straipsnio 4 dalis), šiuo metu numatyta tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pritarus siūlymui į šios dalies sankciją įrašyti žodžius „bauda arba“, už šią nusikalstamą veiką taip pat galės būti skiriama bauda, neviršijanti 57000 eurų (BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įvertinus BK įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles ir teismų praktiką, tikėtina, kad ši bauda bus mažiausiai perpus mažesnė – 28 500 eurų. Taigi minimali gaunamo kyšio suma yra apie tris kartus mažesnė nei vidutinė tikėtina bauda. Išvada paprasta: tenkinantis palyginus nedideliais kyšiais, vos viršijančiais 250 MGL, apsimokėtų, jei „nesėkmingas“ būtų ne daugiau nei vienas „sandoris“ iš keturių. Žinoma, tai teorinis skaičiavimas, nes pakartotinai teisiamiems asmenims skiriamos griežtesnės bausmės. 

Kita vertus, skaičiavimas su pakartotiniu pripažinimu kaltu dėl tarpininko kyšininkavimo (kitaip nei dėl kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnyje) nėra nerealus. BK 225 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali padaryti tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (BK 230 straipsnis). Kartą pripažintas kaltu, toks asmuo paprastai bent jau kurį laiką kyšininkauti negali, nes praranda valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens statusą. Jį susigrąžinti trukdo įvairias valstybinės tarnybos sritis reglamentuojantys teisės aktai.

Tačiau tarpininko kyšininkavimo atveju, pastebėtina, nei kyšio ėmėjui, nei jo davėjui nėra keliamas reikalavimas atitikti BK 230 straipsnyje įtvirtintus požymius (tai pasakytina tik apie asmenį, kuriam už kyšį daroma įtaka, bet šįkart – ne apie jį). Neturint valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens statuso, nėra ir ką prarasti: viena vertus, tai reiškia, kad pakartotinai užsiimti tarpininko kyšininkavimu yra realu. Kita vertus, tai reiškia, kad ir praradimų tarpininkas, veikęs už kyšį, patirtų daug mažiau nei kyšį priėmęs valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Pastariesiems teistumas, statuso praradimas ir labai ribotos galimybės jį susigrąžinti kartais yra didesni praradimai nei paskirta bausmė, ypač jei ji nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Įvertinus tai, iniciatyva švelninti atsakomybę už prekybą poveikiu atrodo dar patraukliau.

3. Ieškokite tarpininko

Tai – patarimas juridinių asmenų atstovams. Jei svarstote, kaip jūsų įmonei (taip pat įstaigai, organizacijai, iš esmės bet kuriam viešajam ar privačiam juridiniam asmeniui) pasiekti norimų tikslų nerizikuojant užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, nesirinkite papirkimo alternatyvos (BK 227 straipsnis). Už šią nusikalstamą veiką atsako ir, pritarus pakeitimams, ir toliau atsakys ir juridinis asmuo (BK 20 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 6 dalis).

Tai reiškia – atstovaujamo juridinio asmens naudai ir interesais nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neduokite kyšio valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kurio veikimą ar neveikimą siekiate paveikti. Numatytas lėšas skirkite kyšiui, kurį, be jokios rizikos atstovaujamo juridinio asmens interesams, įteiksite tarpininkui, o jis savo ruožtu ir pasitelkdamas savo turimą įtaką išspręs rūpimus klausimus.

Toks veikimo būdas juridiniam asmeniui taps visiškai saugus pritarus siūlymui BK 226 straipsnio 7 dalį pripažinti netekusia galios.

4. Tikslinkite baudžiamąjį įstatymą pagal savo poreikius

Galiausiai, jei nepavyko laikytis Instrukcijos 1–3 punktų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas vis dėlto keliamas, nepamirškite ko gero svarbiausios žinutės, kuri visuomenei perduodama aptariama iniciatyva – BK gali būti tobulinimas pagal konkretaus asmens (fizinio ar juridinio) poreikius. Todėl nesidrovėkite teikti siūlymus, kurie, kad ir nelabai derantys su prioritetiniais Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslais, galėtų palengvinti jūsų teisinę padėtį.

Vienas tokių užsienio politikos tikslų – įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Viena pagrindinių sąlygų įstoti į EBPO – pasirašyti ir ratifikuoti EBPO konvenciją dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose bei užtikrinti, kad nacionalinė teisė atitiktų prisijungiant prie šios konvencijos prisiimtus įsipareigojimus. Tai reiškia tarptautinius standartus atitinkantį korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kriminalizavimą, taip pat – juridinio asmens atsakomybės neišvengiamumą. Dar svarbiau tai, kad narystės EBPO siekianti valstybė pademonstruotų politinę valią kovoti su korupcija ir įrodytų, kad atitinkamos teisės normos yra efektyviai taikomos praktikoje, už visus korupcinius nusikaltimus skiriamos veiksmingos ir atgrasančios sankcijos.

Priešingos politinės valios demonstravimas turėtų priešingą rezultatą – atitolintų Lietuvą nuo prisijungimo prie šio labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių, besivadovaujančių demokratinių Vakarų išgrynintais skaidrumo ir nepakantumo korupcijai standartais, klubo. Klausimą, kiek pastarųjų dienų (gal tiksliau – metų) kontekste apdairu taip elgtis ir vis tiek tikėtis, kad „Vakarai mums padės“, palieku kitų sričių analitikams ir apžvalgininkams.