Kauno miesto tarybos nariai pasiūlė 2015 metais kompensuoti 100 eurų suma tėvų išlaidas privatiems darželiams, Klaipėda intensyviai svarsto tokios kompensacijos galimybę, gi Vilniaus valdantiesiems toliau samprotaujant apie lėšų trūkumą ir naujų darželių statybas, 784 vaikai liko be darželių ir be jokio dėmesio.
Vilnius tikrai nėra pigiausias miestas. Vieta privačiame darželyje tėveliams gali kainuoti nuo 170 eurų ( plius mokestis už maistą) iki 450 eurų. Esame nevienodi, tad ir kišenė nelygu kišenei. Ką daryti tėvams, kurių vaikas dėl įvairiausių – galimai ir ne visai skaidrių priežasčių- nepakliuvo į darželį ir kurie neišgali mokėti tokių pinigų? Samdytis auklę? Tikrai ne pigiausias variantas. Likti mamai ar tėčiui namie su vaiku ir iškristi iš darbo rinkos? O gal vadovautis miesto mero Artūro Zuoko patarimais ieškoti vietos privačiame darželyje, prašyti, kad seneliai prižiūrėtų anūkus namuose, su kaimynystėje gyvenančiomis mamomis tarpusavyje keistis ir prižiūrėti tris ar keturis mažylius vienu metu?
Teko girdėti pasakojimą apie jauną vokiečio ir lietuvės šeimą, kuri rinkosi, kur gyventi ir auginti vaikus. Užsirašę Vilniaus savivaldybėje į eilę ir patikinti valdininkų, kad eilėje jų vaikai vietos tikrai nepraras, laikinai išvyko į Vokietiją. Koks buvo nusivylimas, kai, grįžus į Lietuvą, paaiškėjo, kad iš eilės jų vaikai buvo „išmesti” be jokio perspėjimo… Ši aplinkybė galiausiai ir lėmė jaunų tėvų apsisprendimą išvykti iš Lietuvos. Dar teko girdėti apie tėvus, nusprendusius išvykti iš Vilniaus ten, kur darželių problemos nėra ir kur jie gali suderinti darbą su vaikų auginimu, ko pasekmėje miestas neteko jaunų talentingų žmonių.
Kyla paprastas klausimas: ar mums reikalingi jauni kuriantys žmonės ir jų vaikai? Jei taip, tai valstybei ir miestui labiausiai turėtų rūpėti pagalba tėvams, derinant darbą su vaikų priežiūra. Keista, kad sostinė, besididžiuojanti inovacijomis, investicijomis ir kitokiu moderniu gėriu, savo prioritetų skalėje mažiausius piliečius palieka paraštėse, iš esmės nieko nepasiūlydama, nebent apsiribodama pasamprotavimais apie naujų darželių statybas ar skubotu darželinukų iškeldinimu į neparengtas patalpas mokyklose, kas, beje, jau buvo apskųsta teismams.
Išradinėti naujo oranžinio dviračio nereikia – pakanka Vilniaus miesto biudžete numatyti eilutę kompensuoti išlaidas tėvams, kurių vaikai vėl liks už borto 2015-ųjų metų rudenį. Tokių, skaičiuojant lankančius privačius darželius, gali būti apie 4000. Kompensuojant bent 50 procentų valstybinio ir privataus darželio kainos skirtumą, kas sudaro 100 eurų, savivaldybei tektų numatyti apie 4,8 mln. eurų. Beje, 2013 metais įsteigta “Air Lituanica”, pasaulyje garsėjanti tuo, kad yra vienintelė miestui priklausanti avialinijų bendrovė, Vilniui jau kainavo daugiau kaip 8 milijonus eurų. Tad naujoji biudžeto eilutė tik patikrintų sostinės politikų prioritetus.
Nereikia bijoti, kad kainos privačiuose darželiuose išaugs, jei juos lankančių vaikučių tėvai gaus kompensacijas. Vokietija, kurią dažnai vadina Europos Sąjungos lokomotyvu, skatina privačių darželių plėtrą. Laikomasi nuomonės, kad privatus verslas ir konkurencija geriausiai išsprendžia visas problemas. Lietuva ir lietuviai ne iš kitokio molio drėbti: Vilniaus valdantiesiems nutarus nors dalinai kompensuoti tėvų išlaidas privatiems darželiams, išaugs vietų darželiuose pasiūla, didės konkurencija, o nuo to laimės mūsų vaikai.