Jeigu pastebėjote, šiandien nemaža dalis lietuvių, segi neužmirštuolę. Prieš 24-erius metus tautiečiai žuvo po tankų vikšrais laikydamiesi už rankų ir dainuodami laisvės dainas. Aš pats tuo metu buvau jaunas berniukas paslėptas ligoninėje su išgalvota pavarde ir išgalvota liga, nes buvo žinoma, kad mano šeimai gresia didelis pavojus.

Niekada nepamiršiu garso, kurį skleidė tankai pravažiuodami prie pat ligoninės sienų. Nepamiršiu ir to drebulio, kuris krėtė mane gulintį po ligoninės antklodėmis ir neturintį jokių žinių, kur yra mano tėvai ir seneliai.

Lietuva vis dar siekia teisingumo dėl 14 žmonių, kurie žuvo tą kraupią naktį. Turiu pripažinti, kad tai nėra lengva. Ne tik Rusija slepia tuos asmenis, kurie davė nurodymus tankams nesustoti, nors prieš juos stovėjo žmonės, bet ir mūsų bičiuliai Europos Sąjungoje leidžia jiems išvengti teisingumo.

Norėčiau pasinaudoti proga ir priminti, kad Michailas Golovatovas (buvęs KGB "Alfa" grupės vadas) buvo trumpai sulaikytas Vienos oro uoste, Austrijoje 2011 metais ir nepraėjus nė dviem parom po sulaikymo paleistas. Vasilijus Kotlerovas praėjusiais metais sulaikytas Milano oro uoste, Italijoje, dingo po to, kai jam buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – namų areštas. Europos arešto orderis tebegalioja abiems šiems asmenims.

Tačiau segėdami neužmirštuoles, aš norėčiau, kad mes ne tik atsimintume kritusius už laisvę, bet ir nepamirštume šiandieninės Rusijos agresijos ir padėties, kurioje atsidūrė Ukraina.

Visų pirma, Krymas: Europa turi būti vieninga ir ryžtingai pasmerkti dalies Europos valstybės okupaciją. Simboliška, kad šiemet mes minėsime Helsinkio pakto keturiasdešimtmetį, kuriame buvo patvirtintas Europos sienų neliečiamumas. Įdomu, kokie šventiniai minėjimai vyks Maskvoje?

Antra, pasigirdo balsų, raginančių atnaujinti bendradarbiavimą su Rusija, jei ji parodys pažangą "deeskaluojant konfliktą". Tačiau leiskite Jūsų paklausti, kaip pamatuoti santykių ar situacijos pažangą? Mano nuomone, vienintelis tikras dalykas, kurį galėtume pavadinti pažanga yra teisinės valstybės (angl. rule of law) principų laikymasis. Jeigu laikydami ranką prie širdies galime pasakyti, kad taip, Rusija laikosi įsipareigojimų duotų Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei, tada mes galėtume tai vadinti pažanga, vedančia bendradarbiavimo atnaujinimo link.

Europa šiandien turi būti sąžinės balsas, ir aš nuoširdžiai tikiu, kad dauguma Jūsų, segėdami neužmirštuolę, ne tik nepamirš Sausio 13-osios aukų prasmės, bet ir kovotojų už Ukrainos laisvę.