Pirmiausiai – visi bėgte į parduotuves lyg ta diena ar tos kelios dienos be pieno ir duonos kirstų mums bado rykšte. Pamatai vaizdą, kurio seniai nesi regėjus: pustuštės lentynos, kur buvo metrinės lentynos su duona ir pustuščiai šaldytuvai su pieno produktais.
Krentantis sniegas – didžiausia laimė vaikams, nes jie atleidžiami nuo savo pirminės prievolės – mokyklos. Šįryt jau 5 val. gavau pranešimą, kad mokykla nukeliama dviems valandoms, o už geros valandos – kita žinutė: mokyklos uždaromos visai. Ar galite įsivaizduoti jų džiaugsmą: sniego diena. Nėra pamokų, visi arba su pižamomis kiaurą dieną, arba pasipils į kiemus, lipdyti sniego senių, leistis su rogutėmis nuo menkučių aplinkinių kalvelių (vaikų amžiaus skirtumas, esančių lauke ir liekančių namie – ryškus, kuo didesni, tuo rečiau iškiša nosis į lauką).
Bet mažyliai jau čia, didžiulėse striukėse, įtupdyti į sniego kelnes, mamų apkūtoti, tupinėja patys tarytumei sniego vaikai ar spalvoti nykštukai. Jeigu lietuvis išvystų tai, ką dabar matau pro langą, juoktųsi ir su panieka tik numotų ranka į tokį mūsų išlepimą. Aš irgi šypsausi, nes mes visai ryžtingai žygiuodavome į mokyklą ne per tokias pusnis. Nebent, prisimenu, kokį vieną laimingą sykį, kai buvo žiaurus minusas ir nebuvo mokyklos (tiesa, tai sužinojome jau atkapnoję su iki raudonumo šalčio nudegintomis kojomis)...
Visa veikla – tik namų ūkyje arba netoliese išėjus į lauką. Mes su vaikais turime šventų švenčiausią tradiciją: kai pradeda snigti dieną, rytą, visai vėlai vakare, nesvarbu net kokią valandą, einame vaikščioti. Tiesiog einame be planų, be pasirinktinių takų. Kadangi keliai nebūna dar nuvalyti, nėra jokių mašinų, mes galime išgirsti tai, ko beveik jau niekuomet ir niekur negalime išgirsti: tylą. Absoliučią tylą. Kai eidami girdime tik savo žingsnius, kvėpavimą ir tyliai krentantį sniegą.
Girdime, kaip nuo šakos neatlaikęs svorio, nuslysta sniegas. Pamatome medį, iškilų jo aukštį, krūmo siluetą, metamą šešėlį, nes balta spalva kaip grafikos raižinys staiga atveria erdvę, kurią buvo atpratusi pamatyti akis.
Kol dar sniego kastuvai tyli, kol sniego valymo mašinos neatvažiavę, kol nebarstoma druska einame baltais keliais, atsigrįždami į savo supintų pėdų kasas. Kartais arba net dažniausiai būname tik vieni tokie keliautojai ir sakome: visa tai priklauso tik mums, imk, aš dovanoju tau visą šitą grožį, suvyniotą į baltą popierių, mes – baltai nutapyto pasaulio iš sniego karaliai...
Nereikia juoktis, bet tos parduotuvės ir jų švarinimas kartais imdavo ir pasiteisindavo, užstrigdavome namie nejuokais. Prisimenu tokius sniegus, kurie išties užklojo ir sustabdė mūsų miestą kokiai savaitei, net vaikščioti, slidinėti ar sniego senio lipdyti niekas negalėjo. Snigo ir snigo, ir snigo, lygiai kaip filme „Sniego senis“. Valanda po valandos snaigių šokis, po to ėmė snigti kąsniais, tada sniego apžavų buvo tiek pažerta, lyginos sniegas su pirmo aukšto langais, dingo smulkūs augalai ir krūmai, kaimynystės mašinos pradingo po pusmetriniu sniego kūgiu, kiek beužmatė akis buvo tik baltuma. Bandėme išeiti, bet turėjome pradžioje išsikasti tunelį , kad išgalėtumėm žengti nors kelis metrus nuo namų.
Vis dar sninga. Lauke dar tylu, niekas iš kaimynų neina į darbą. Tuoj visi eisime ką nors kepti, virti, skanauti, lepintis lengvomis gyvenimo valandomis. Vaikai dar lovose, tinginiauja iki tol, kol šonai prakirmys, kaip sakydavo mano tėtė. Bet tuoj rengsimės ir eisime į žiemos pasaką.
Pamatyti save baltame fone – mažus taškus, pabarstytus aguonos grūdus, pajusti ant veido tirpstančias snaiges. Atsigulti ant balto žiemos patalo ir daryti sniego angelų siluetus. Nes žiema – tai laikas, kai gauni leidimą vėl gali tapti mažu, priminti sau, kad kelionės nebūtinai turi būti su bilietais, nereikia, kad jos būtų tolimos, ilgos ir nepaprastos. Visos tikros kelionės visada veda į save, sustabdant strimagalviais lekiančio laiko ratus , laikant ką nors už rankos, juokiantis pargriuvus ir išsisniegavus, nukračius šaką ir sniegui užkritus po šaliku, pajuntant šaltuką.
Išgirstant savo širdies pulsą, kuris atsiranda išmokus džiaugtis, kad kvėpuoji---