Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis: Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Atrodo, kad daugelis jau spėjo pamiršti, kokia Vilniaus padėtis buvo 2007–2011 metais: miesto gatvėse buvo išjungtas apšvietimas, galvojant, kad tai geriausias būdas taupyti. Taip ne tik padidėjo nusikalstamumas, vilniečiai jautėsi nesaugiai, bet ir Vilnius liūdnai išgarsėjo pasaulyje, kaip sostinė, kurioje taupant biudžetą miestas naktimis skendi tamsoje, nes tiesiog išjungtas apšvietimas. Tuo metu miesto taryboje vyko nuolatinės peštynės dėl valdžios, pasikeitė net trys sostinės merai per ketverius metus, beveik keturis kartus išaugo miesto skolos (nuo 274 mln. litų iki 1 mlrd. litų jau 2011 m. pabaigoje). Vyravo nedarbas, Vilnius pretendavo tapti „duobių“ sostine.
Nuo 2012 m. Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose didžiausios spūstys. Per šiuos nepilnus ketverius metus bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės institucijoms ir privačiam verslui vilniečiams sukurta 13 000 gerai apmokamų darbo vietų, ir nedarbas sumažėjo dvigubai – nuo 12.4 proc. iki 6,1 proc. Vilnius tapo regiono IT, startuolių, biotechnologijų ir paslaugų centru, kurį pasirenka didžiausios pasaulio kompanijos. Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, daugiau vaikų mokyklose ir darželiuose.
Pagaliau pavyko įrodyti, kad Vilnius nepagrįstai skriaudžiamas. Sostinės biudžetas, ačiū Vyriausybei ir Seimui, per paskutinius dvejus metus padidėjo beveik 200 mln. litų, tačiau to negana, juk vilniečiai sumoka daugiausiai mokesčių.
Dėmesys mikrorajonams, viešajam transportui, darželiams ir sodų bendrijoms
Pradėję šią kadenciją, naujų projektų neturėjome, net ir turint pinigų nebuvo ką įgyvendinti, nes niekas neplanavo ateities ir gyveno šia diena. Ateitį juk reikia atvesti, ji pati neateina. Dabar, po ketverių metų, jau galime ne tik tęsti ne vienerius metus trunkančius darbus, bet ir dėliotis naujus prioritetus. Drauge su komanda sieksime, kad Vilnius padarytų didžiausią šuolį istorijoje.
Tęsdami pradėtus darbus, norime išskirti keletą prioritetų. Vienas iš jų – mikrorajonai. Centras žavi miestiečius ir mūsų svečius, galime palyginti tai su butu, kurio svetainė gerai sutvarkyta. Vilniečių taip mėgstamas Bernardinų sodas buvo tik pradžia. Jau visame mieste atnaujinome daugiau nei 200 vaikų žaidimų aikštelių, nuolat atnaujinama per 780 įvairių sporto aikštelių ir aikštynų, tačiau mikrorajonams reikia dar daugiau dėmesio.
Mikrorajonuose jau įrengta žaliųjų erdvių, bet jų reikia daug, taip pat daugiau sporto bei žaidimų aikštelių, planuojame sutvarkyti privažiavimo kelius ir apšviesti kiemus. Svarbiausia – bus išspręstos automobilių statymo problemos daugiabučių kiemuose. Pavyzdžiui, šiuo metu parengti projektai drauge su bendruomenėmis ir bendrijomis dėl Žirmūnų ir Fabijoniškių mikrorajono. Juk gerų rezultatų vienas nepasieksi, svarbu nuolat bendrauti, tartis ir rasti geriausius sprendimus.
Toliau tobulinsime viešąjį susisiekimą. 2017 m. bus baigtas vakarinis aplinkkelis ir sutvarkyta 40 gatvių. Miesto transportas turi būti greitas, modernus ir ekologiškas. Taip pat daug dėmesio skirsime dviračių takų plėtrai. Bus plėtojama oranžinių dviračių sistema, diegiama ir naujovė – skelbsime ekologiškų automobilių keitimosi sistemos konkursą.
Jau 2015 m. pabaigoje planuojame apie 100 naujų autobusų ir konkurso būdu išrinksime privatų vežėją, kuris bus kaip savivaldybės partneris. Daugumai vilniečių šeimų nebebus poreikio turėti du automobilius šeimoje.
Neliks eilių į darželius. Per šią kadenciją sukūrėme apie 3400 naujų vietų darželiuose, kai, palyginimui, 2009-2010 m. sukurta tik 460 vietų. Naujos kadencijos metu bus pastatytas vienas naujas darželis ir trys bus renovuoti, taip bus sukurta apie 1600 naujų vietų darželiuose. Sausio pradžioje naujas darželis bus atidarytas Santariškėse, o konkursas kito darželio statybai Bajorų rajone bus skelbiamas artimiausiu metu, taigi papildomi darželiai atsiras Viršuliškėse, Žirmūnuose ir Antakalnyje.
Dar vienas kitos kadencijos prioritetas - integruoti į miesto pilnavertį gyvenimą sodų bendrijas ir individualių namų kvartalus. Sodų bendrijos ir individualių namų kvartalai daugiau nebesijaus atskirti nuo miesto. Drauge sutvarkysime aplinką bei gerbūvį, kelius, apšvietimą ir viešąjį transportą.
Ir tai tik keli darbai iš milijono. Visad sakiau, kad būti meru nėra darbas, tai gyvenimas. Šiuolaikiškame mieste sutaria praeitis ir dabartis, o kartu įkvėpia kurti ateitį. Vilniaus pasiekimai ne Mero, bet visų bendras nuopelnas: Tarybos narių, administracijos, vilniečių, verslo, valstybės institucijų. Idėjos vienija.
Miestui, kaip ir sodui, reikia kantrybės, rūpesčio ir atkaklaus triūso. Jis klestės, kai to sieksime visi, bendromis jėgomis. Auginkime Vilnių drauge.