Tačiau nelauktai JAV prezidentas Barackas Obama ir Kubos prezidentas Raulis Castro paskelbė, kad po pusę amžiaus trukusios nesantaikos, sankcijų ir žiaurios abipusės politinės retorikos atkurią diplomatinius santykius. Tokį sprendimą Raulis galėjo priimti tik pritarus vyresniajam broliui Fideliui. Žinia tokia netikėta, kad kol kas net žiniasklaida dar negali visiškai atsikvošėti ir suvokti šio žingsnio reikšmės ir galimų padarinių.
Pats žinios netikėtumas yra ganėtinai neįprastas pasaulyje, kuriame neįmanoma išsaugoti didelių paslapčių – kas nors kažką vis nutekina. Pasirodo, JAV ir Kubos atstovų derybos dėl santykių normalizavimo vyko jau 2013 metais. Pirmiausia Kanadoje, o po kurios laiko persikėlė į Vatikaną. Pažymima, kad didelis nuopelnas dėl sėkmingos jų baigties tenka ir Šventajam Tėvui Pranciškui, atlikusiam tarpininkavimo ir skatinimo darbą. Derybos vyko įvairiose šalyse, o žiniasklaida taip nieko ir nesuuodė. Tačiau kuo čia dėtas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, juolab kad gruodžio 18 dieną Maskvoje vykusiame jo susitikime su žiniasklaidos atstovais niekas apie šitą įvykį net neužsiminė?
Galima drąsiai teigti, kad Kubos broliukai smarkiai apmovė Kremliaus pokerio meistrą. Išmeldė tokią didžiulę dovanėlę tuo pat metu derėdamiesi su Rusijos nekenčiamais „pindosais“. Ir nė šuo nesulojo. Dabar Kremliaus publikai belieka tik skeryčiotis ir klausti vieniems kitų, o kur gi buvo išgirtoji užsienio žvalgyba (GRU), kad taip lengvai pasimauta ant melasa ir salsa pasaldintų kubietiškų pažadų, kurie naujomis geopolitinėmis sąlygomis tampa niekiniais?
Pačiose Jungtinėse Valstijose kol kas įvykis vertinamas nevienareikšmiškai, tačiau reikia laiko, kad plačioji publika su juo apsiprastų. Svarbiausia čia – amerikiečiai stiprina savo geopolitinę įtaką. Nereikia ypatingos vaizduotės, kad numatytum tolesnių įvykių raidą. Jungtinėse Valstijose gyvena, Majamį ir pakrantę valdo didžiulė ir turtinga kubiečių pabėgėlių bendruomenė. Jos kapitalo tikrai pakaktų Kubos ekonomikai pakelti į Rusijai nematytas aukštumas. Normalizavus santykius prasdidės giminių bendravimas, jų kelionės vieni pas kitus, smulkių verslų steigimas, kitaip tariant, ims sparčiai austis gyvenimiškas bedravimo ir bendradarbiavimo audinys, o su juo spartės ir amerikiečių kapitalo skverbtis.
Suprantama, Kubos lyderiai nesiruošia visiškai atkelti vartus užsienio kapitalui, tačiau poslinkiai bus, nes tik jų pagrindu įmanoma gyvinti ekonomiką ir gerinti kubiečių gyvenimą. Rusijos prezidentas savo šaliai numato dvejus sunkius ateinančius metus, tačiau kubiečių ekonomikai tai gali būti staigaus kilimo laikas. Kaip ten bebūtų, iš Rusijos žiniasklaidos leksikono visiems laikams išnyks pagyros „prieš JAV imperializmą kovojantiems broliams Castro“ ir išsireiškimai, susiję su bratskij revoliucionnyj kubinskij narod.