Ministerija negali išjudėti
Prie šv. Kalėdų stalo „graužti morką“ daugeliui teks ne dėl lėšų stokos ar stichinės nelaimės, o valdžios dėka. Kompetencijos stoka ir abejingumas niekaip neleidžia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (ŽŪMPRRA) įvykdyti viešųjų pirkimų procedūrų ir panaudoti europinę paramą maistu skurstantiems žmonėms.
Reikalas labai paprastas ir visiškai aiškus. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondas Lietuvai 2014–2020 metų laikotarpiui paramos projektams skyrė 264,34 mln. litų. Maisto produktų krepšelyje šiemet turėtų būti kvietinių miltų, cukraus, aliejaus, makaronų, ryžių, grikių, kruopų, mėsos konservų ir sausų pusryčių.
Turėjo būti dar prieš šv. Velykas, bet ir šv. Kalėdoms nebus. Nebus ne todėl, kad nėra lėšų, kad susirgo Velykė ar Kalėdų senelis. Nebus todėl, kad tinginyste ir kompetencijos stoka serga ŽŪMPRRA, o gal ir visa Žemės ūkio ministerijos vadovybė.
Primenu, kad dar šių metų sausio mėnesį pareiškimu kreipiausi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl nepasiturinčių šeimų paramos maisto produktais vilkinimo, atkreipiau Premjero dėmesį, kad vargingai gyvenančios šeimos skundžiasi dėl sutrikusio paramos teikimo maisto produktais.
Paskutinis maisto produktų, skirtų labiausiai vargstantiems, tiekimas į labdaros organizacijų sandėlius įvyko praėjusių metų lapkritį. Visos atsargos buvo išdalintos. Sausio mėnesį sandėliai jau buvo tušti, o parama maisto produktais sustabdyta. Anksčiau tokio sutrikimo metų pradžioje nebūdavo. Jis radosi dėl valdančiųjų vykdomos „kadrų politikos“. Tai jų paskirta ŽŪMPRRA nenori arba nesugeba organizuoti viešųjų pirkimų procedūros. Varianto, kad nenoras ar nesugebėjimas susijęs su užkulisiniais susitarimais dėl pirkimų rezultatų – nesvarstau. Grynai iš mandagumo. Ir visgi – faktas yra vienas: nei prieš šv.Velykas, nei prieš šv.Kalėdas susitvarkyti nesugebėta, tad skurstantieji turės graužti morkas.
Iki kurių šv. Kalėdų?
Skaitau laikraščius ir kraipau galvą: „Pasak ŽŪMPRRA generalinės direktorės Rasitos Kraujalytės-Noreikienės, nereikėtų įvykiams užbėgti už akių ir skleisti pesimizmo, kad socialiai remtini gyventojai negaus maisto paketų. „Planuojame maisto produktus į partnerių sandėlius pradėti tiekti gruodžio viduryje ir tikimės, kad kartu su labdaros organizacijomis bei savivaldybėmis sklandžiai organizuosime maisto produktų dalijimą jų gavėjams“, – tvirtino minėtos įstaigos vadovė.“
2014 metų gruodžio vidurys atėjo, viešųjų pirkimų procedūros neįvykdytos, jokių tiekimų nėra. Tiesa, labai pykti ant ponios vadovės turbūt negalima, nes savo viešuose pasisakymuose, kaip matome, ji apdairiai nenurodo iki kurių metų gruodžio, iki kurių metų šv.Velykų ar šv. Kalėdų bus galima atlikti elementarius darbus.
„Ankstesniais metais maisto paketai dalyti ir prieš Kalėdas, ir sausio pradžioje. Tad keista, kad dabar taip nuogąstaujama“, – kalba R.Kraujalytė-Noreikienė, kukliai pamiršdama, kad problemos ir nuogąstavimai atsirado dar metų pradžioje.
Nykus abejingumas
Pastebėtina, kad Žemės ūkio ministerijos nei kiek nesujaudino ir neišjudino net visiškai pagrįsta prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika šiuo klausimu.
Užbėgdamas už akių madingam papurkštavimui, kad labdara neva reikalinga tik „pašalpiniams parazitams“, paaiškinu, kad tai nėra tiesa.
Paramą iš Europos paramos fondo gaudavo 272 tūkst. asmenų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje maždaug 610 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Ir tai anaiptol ne vien benamiai, asocialios šeimos, nemotyvuoti asmenys.
Sociologai atliko tyrimą, kad į skurdo gniaužtus patenka netekusieji darbo, vienišos mamos, auginančios vaikus. Skursta neįgalieji, vieniši pensininkai, gausios šeimos. Iš jų tik dešimtadalis priskirtini socialinės rizikos šeimoms, kiti – žmonės, kovojantys už savo išgyvenimą, taupantys kiekvieną centą. Ir štai, prašom: šv. Kalėdos su kopūsto galva ir maišeliu morkų. Dėl Rusijos embargo Lietuvos ūkininkai bus priversti sunaikinti apie septynis tūkstančius tonų vaisių ir daržovių, bet į kvietimą pasidalinti obuoliais, bulvėmis, grikiais atsiliepė ne visi.
Antra vertus, ko norėti – tautai moralės arba abejingumo pavyzdį parodo valdžia. Skambūs pažadai ir šūkiai vėl aidės artėjant savivaldos rinkimams, o Kūčių vakarą prie skurdaus stalo susėdusios šeimos tegalės liūdnai atsidūsėti: „Nepavydėkim šernams ir kiškiams, dabar mes lygūs...“ Tai, žinoma, liūdnas humoras.
Kadangi šventės, būsiu atlaidesnis ir konstruktyvesnis – gal ŽŪMPRR arba pati žemės ūkio ministrė gali viešai pripažinti nesugebėjimą, nemokėjimą tvarkyti reikalus ir atsiprašyti? Galiu pasiūlyti netgi pagalbą. Tegul tik viešai ištaria Mea Culpa ir paprašo. Su artėjančiomis šventėmis visus.