Akivaizdu, kad ne tik tokie „išdykavimai“ buvo įtraukti į brangstantį elektros energijos tarifą, bet iš gyventojų per krizę buvo pasipelnyta jiems brangiau perparduodant pigią importuotą elektros energiją. Tokios spekuliacijos vyko su buvusios konservatorių vadovaujamos vyriausybės narių parašais. Vyriausybės, kuri buvo vadinama, kad „šitie bent nevagia“...
Elektros kaina per krizę išaugo trečdaliu
Dešiniųjų politinių jėgų valdymo metu – 2010-2012 metais - kai neapdairiai buvo karpoma viskas: žmonių pensijos, algos, pašalpos, išmokos , taip pat įvairių institucijų finansavimas, nebuvo pakankamai skirta lėšų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), kuri turi akylai prižiūrėti ir perskaičiuoti energetikos įmonių sąnaudas, kurios perkeliamos į vartotojų sąskaitas už elektros energiją. Trūkdama lėšų VKEKK negalėjo samdyti auditorių šioms įmonėms profesionaliai kontroliuoti. Nematė reikalo imtis energetikų kontrolės ir tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė, nors ir įsteigė atskirą Energetikos ministeriją su atskiru Energetikos ministru – Arvydu Sekmoku.
Elektros energijos kainos tuomet šoko trečdaliu, pasiekė aukštumas, juolab per krizę, kai žmonės masiškai atleidinėjami iš darbų veržėsi diržus vardan solidarumo.
2012 metų gruodį po rinkimų Vyriausybei pradėjus vadovauti socialdemokratams buvo padidinta Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo tvarka. Profesionalios audito kompanijos ir pati VKEKK ėmėsi auditų energetikos įmonėse. Buvo atlikti tyrimai įmonėje „Lietuvos energijos gamyba“, kuri apima Elektrėnų, Kruonio ir Kauno elektrines, taip pat perdavimo tinkluose „Litgrid“ ir skirstomuosiuose tinkluose „Lesto“. Atlikus auditus nustatyta, kad 2010-2012 metais ne pagal paskirtį į elektros kainą įtraukta daugiau nei 450 milijonų litų, tuo padidinant elektros kainą vartotojams mažiausiai 5 centais už kilovatvalandę.
Vartotojai apmokėjo pasiskraidymus oro balionais
VKEKK nurodymu atliktas auditas nustatė, kad elektros energijos brangimo priežastys buvo tuometinių energetikos įmonių vadovų į elektros kainos tarifą įtraukti su elektros gamyba nesusiję sąnaudos. Pavyzdžiui, sporto klubai, asmeniniai treneriai, baseinai, alkoholis, netgi šampanas, kurio butelio kaina 600 litų. Taip pat energetikos įmonių darbuotojų kelionės, kaimo turizmo paslaugos, koncertai, skrydžiai parasparniais, oro balionais, buhalterių suvažiavimas Malaizijoje, pirčių įranga, jų eksploatacija, pirčių smėlio keitimas kas pusmetį po 17 tūkstančių litų, konsultantų paslaugos. Netgi buvo įsigyti lėktuvų varikliai, kurie vėliau - nurašyti.
Šiuo metu VKEKK yra patvirtinusi planą dėl nepagrįstai priskaičiuotų pinigų grąžinimo vartotojams. Pinigai pradėti grąžinti ir bus grąžinami kitais bei 2016, 2017 metais. Kyla klausimas, kiek dar planuotų ir neplanuotų konservatorių valdymo metu pridarytų skolų reikės išmokėti gyventojams.
Pasipinigavo su ministro palaiminimu
Vis dėlto kai kurias aferas švelniai vadindamas paišdykavimais, negaliu to pasakyti apie praėjusios Vyriausybės palaimintą spekuliacijos schemą, kai 2010 metais importuojama elektros energija buvo Lietuvos gyventojams parduota kone dukart brangesniu tarifu. Būtent ministro Arvydo Sekmoko sprendimu Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje pagaminta energija buvo parduota vartotojams kaip Lietuvos elektrinėje pagaminta. Vartotojai permokėjo 52 milijonus litų. Šie pinigai taip pat dabar grąžinami gyventojams.
Dar viena – akivaizdžią žalą valstybei padariusi tuometinės „Lietuvos elektrinės“ veikla - komercinė prekyba apyvartiniais taršos leidimais. Paaiškėjo, kad AB „Lietuvos elektrinė“ prekiavo taršos leidimais su „Gazprom“ kompanija susijusiai įmonei („Gazprom marketing & Trading Ltd). Kaip rodo tyrimo medžiaga, leidimus pirkdavo brangiau negu po kelių dienų tai pačiai įmonei parduodavo. Sandoriai siekė milijonus litų. Nors taršos leidimus „Lietuvos elektrinė“ gaudavo nemokamai, tačiau užsiimdama tokiu perpardavinėjimu įmonei padarė beveik 11 milijonų litų nuostolių. Su „Gazprom“ susijusi įmonė gaudavo pelną. Kas dar išlošdavo iš tokios perpardavimo schemos – galima tik spėti.
Panaši prekyba apyvartiniais taršos leidimais vyko ir su kitomis įmonėmis. Per trejus - 2009, 2010, 2011 metus. „Lietuvos elektrinė“ pridarė nuostolių už 147 milijonus litų.
Žala akivaizdi. Kas atsakys?
Šios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius nusiteikęs kategoriškai - dėl energetikų aferų būtina kreiptis į prokuratūrą. Kaltieji turi būti įvardyti ir nubausti, žala išieškota iš buvusių energetikos įmonių vadovų.
Seimo Ekonomikos komitetas jau pradėjo narplioti energetinių aferų schemas ir ketina tyrimą tęsti. Antraip, aš, kaip Seimo Ekonomikos komiteto narys, pirmininko pavaduotojas, jau matau, kad dalis medžiagos nuo visuomenės gali būti nuslėpta , ne pirmą kartą tokius dalykus pridengiant konfidencialumo skraiste.