Tokia jau jų duona — daug ir gražiai kalbėti, žadėti. Tačiau šios savaitės konservatorių, švelniai tariant, keistas posūkis — boikotuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau — Sodra) 2015 m. biudžeto priėmimą — privertė griebtis plunksnos.
Kalbame apie paprastiems pensininkams ir dirbančiųjų piniginėms, o ne bandantiems prieš Kalėdas ir savivaldos rinkimus sparnelius klijuotis politikams, svarbius klausimus — Sodros kaip mokaus valstybinio draudimo išsaugojimą ir pensijų kompensavimą.
Pirmiausia, kodėl Sodros biudžetas 2015 m. yra geras:
1. Gerėja žmonių socialinės garantijos:
Ligos pašalpos nuo 3 iki 7 ligos dienos didėja nuo 40 proc. iki 80 proc. darbo užmokesčio (prognozuojama, kad dėl šios priežasties išlaidos padidės 33 mln. Eur).
Pirmą kartą per šešerius metus, 2015 metais, vidutiniškai 3 proc. didėja pensijos ir kitos išmokos dėl bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų padidinimo. Didėjimas nedidelis, bet nepaskutinis ir bent kompensuos paskutinių metų infliaciją.
Nuo 2015 m. nedarbo draudimo išmokai nebus taikomas iki šiol konservatorių įvestas ribojimas. Maksimali nedarbo draudimo išmoka sieks 1042 Lt ir žmogus, kuris daug metų dirbo, mokėjo mokesčius, nuolat mokėjo Sodros įmokas, bet netikėtai prarado darbą bent kelis mėnesius galės tikėtis socialinio teisingumo iš valstybės ir kartu su šeima nebadauti kol susiras naują darbą.
Tęsiamas sėkmingai pradėtas (ir konservatoriams tikriausiai nervinį drebulį keliantis) pensijų kompensavimas. 2015 m. iš biudžeto numatyta skirti 180 mln. Lt.
2. Gerėja pačios Sodros situacija:
Nuo 2014 m. paskolų, paimtų valstybės vardu siekiant vykdyti įsipareigojimus apdraustiesiems, palūkanos dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Darbo biržų išlaikymas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Sodros administravimo išlaidos 2015 metais bus daugiau nei 12 mln. litų arba beveik 5 proc. mažesnės nei 2014 metais.
Siekiame, kad jau 2016 m. Sodros biudžetas būtų subalansuotas, o 2017 m. – teigiamas.
Taip, jis geras, nes šiais metais jis negali būti puikus, nes po konservatorių įgyvendintų karpymų, mažinimų, atėmimų vis dar bandome grąžinti socialines garantijas ir išmokas bent jau į 2008 m. lygį ir jas didinti, kompensuojant paskutinių metų infliaciją.
O juk norisi, kad ir dirbantieji, dabar Sodros įmokas mokantys, sulaukę pensijos po 10–30 metų vis dar rastų Sodrą ne vos vos besigaluojančią, o stabiliai, saugiai dirbančią ir užtikrinančią valstybinį socialinį draudimą.
Buvę konservatorių socialinės apsaugos ministrai, užmiršę kaip 2008–2012 m. atiminėjo iš pensininkų jų vienintelį pragyvenimo šaltinį — senatvės pensiją, staiga praregėjo ir nusprendė įsijausti į angelų vaidmenis. Ir, žinoma, pasiūlė tai daryti tų pačių Sodros mokėtojų sąskaita, o Sodrą įstumti į dar didesnes skolas (juk kitų metų viduryje vėl turės progą pašūkauti iš Seimo tribūnos apie nevykdomą Sodros reformą ir nesubalansuotą biudžetą).
Lengva yra iš Seimo tribūnos dalinti kitų efektyvių sprendimų ir darbų dėka sukauptus pinigus, tačiau kodėl tokių sprendimų buvę konservatorių ministrai neįgyvendino kai turėjo Seime valdžią, o rankose ministro portfelius? Trūko kompetencijos? Noro? O gal buhalterinis požiūris į žmogų vertė tik mažinti, karpyti, atimti ir taupyti žmonių sąskaita?
Todėl mane nuvylė toks neatsakingas politikų politikavimas ir noras pasirodyti geraisiais samariečiais. O juk Adventas skirtas ne griauti, naikinti, o krikščioniškam gėrio kūrimui, laukiant Šv. Kalėdų. Todėl ir siūlau nesugriauti to, ką taip sunkiai dvejus metus kūrėme, atstatėme. Dėl to dabar turime tokį socialiai ir prieš dirbantį žmogų, ir prieš pensininką atsakingą 2015 m. Sodros biudžetą.