Savivaldybės, kurioms pagal naują būstų modernizavimo modelį, teko pagrindinis vaidmuo šiame procese, sugebėjo renovaciją „įsukti“ ir būtų labai apmaudu, jei iki šių metų pabaigos, kaip numato galiojantys teisės aktai, statybos darbų sutarčių nespėję pasirašyti gyventojai prarastų teisę gauti valstybės paramą renovacijai, prarasdami sunkiai įgytą pasitikėjimą ja ir būstų atnaujinimą siūliusiomis valstybės institucijomis.
Nuo 2013 m. pradžios savivaldybių iniciatyva į renovacijos sąrašus įtraukta apie 2500 daugiabučių namų.
Prieš keletą metų priimtuose ir iki šiol galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad 40 proc. valstybės paramą renovacijai gaus tik tie projektai, kurie bus įgyvendinti iki kitų metų spalio, o rangos darbų sutartys pasirašytos iki šių metų pabaigos. Tai – nerealūs terminai, kurie kaip spaudimo priemonė gal ir galėjo būti naudojami tuo metu, kai gyventojai renovacijos procesu nesidomėjo ir jo nauda netikėjo.
Šiandien žmonių požiūris pasikeitė, tačiau nustatyta tvarka ir trumpi terminai tapo rimtu stabdžiu įsibėgėjusiam renovacijos procesui, o nepratęsus dabartinių terminų, gali jį ir visai užblokuoti.
Tam negalima leisti įvykti, nes tai reikštų ne tik didžiulius finansinius nuostolius – pats didžiausias praradimas būtų žmonių pasitikėjimas, kurį susigrąžinti būtų dešimteriopai sunkiau, nei reikėjo išugdyti prieš pradedant renovaciją.
Tą pradžią labai gerai prisimenu ir galiu iliustruoti Druskininkų savivaldybės, kuri daugiabučių renovaciją pradėjo inicijuoti 2012 metais, kai visoje šalyje šis procesas dar merdėjo, pavyzdžiu.
Sunkiausia buvo ne gauti paramą renovacijai, o pasiekti, kad žmonės patikėtų jos nauda. Savivaldybės specialistai visą vasarą vaikščiojo į daugiabučių kiemus, susitikinėjo su gyventojais, informuodami juos apie daugiabučių atnaujinimo programos dalyviams teikiamą paramą bei renovacijos naudą. Šių susitikimų metu tapo aišku, kad norint atsakyti į gyventojams labiausia rūpimus klausimus, būtina rengti namų investicijų planus, kad žmonėms būtų galima aiškiai atsakyti, kokios priemonės jų name bus įgyvendintos, kiek jos taupys energijos, kiek jų įdiegimas kainuos kiekvienam butui.
Būtent tuo metu Druskininkuose buvo pradėta vykdyti kvartalinė renovacija ir nutarta ją pradėti pirmiausia atnaujinant seniausio kurorto kvartalo daugiabučius, statytus prieš pusšimtį metų. Iš pradžių ganėtinai priešiškai siūlymą renovuoti būstus vertinę kvartalo gyventojai, parengus investicijų planus, pakeitė savo nuomonę: iš 30 kvartalo daugiabučių, 27 gyventojai pritarė planų įgyvendinimui. Šiandien septyni iš šių namų jau yra atnaujinti, penki baigiami, likusių renovacija prasidės netrukus.
Pernai visoje šalyje prasidėjęs renovacijos procesas pagal naują Aplinkos ministerijos sukurtą modelį tapo jau daug spartesnis ir platesnis, tačiau išsiplėtė ir jį lydinčių problemų spektras. Pradėjus įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programą, buvo atlikta daugybė teisės aktų pakeitimų, dėl kurių savivaldybėms teko koreguoti nemažai jau parengtų investicijų planų ir tai lėtino realų daugiabučių renovacijos įgyvendinimą.
Dėl lėtai vykstančių daugiabučių namų modernizavimo proceso procedūrų, ilgai trunkančio dokumentų derinimo ir kitų nuo savivaldybių valios nepriklausančių aplinkybių jau dabar akivaizdu, kad iki nustatytų terminų, kurie leistų gauti maksimalią valstybės paramą daugiabučio namo atnaujinimo projektui įgyvendinti, nebus spėta sudaryti didžiosios dalies statybos rangos darbų sutarčių ir įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektų.
Galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad pasibaigus numatytiems terminams, valstybės parama renovacijai mažės: nuo 100 iki 50 proc. projektavimui ir administravimui, o darbams – nuo 40 iki 30 proc.
Tai turėtų tiesioginės įtakos ir neracionaliam valstybės lėšų naudojimui, kadangi pakeitus valstybės paramos intensyvumą, tektų tikslinti parengtus ir valstybės lėšomis apmokėtus investicijų planus, o už jų tikslinimą rengėjams tektų papildomai sumokėti 50 procentų investicijų planų parengimo kainos. Pavyzdžiui, Druskininkuose tektų tikslinti 127 investicijų planus, kurių parengimas kainavo apie 190 tūkst. litų, o jų tikslinimas papildomai kainuotų dar 95 tūkst. litų.
Tačiau yra vilties, kad toks pesimistinis scenarijus neįvyks – visas šias problemas išdėsčius susitikime su premjeru Algirdu Butkevičiumi Vyriausybės vadovas pritarė savivaldybių asociacijos pozicijai, jog būtina ieškoti galimybės valstybės paramai pratęsti ir paragino Aplinkos ministeriją kuo skubiau ieškoti galimybių, kaip tą paramą pratęsti bent metams.
Net ir pratęsus dabartinius terminus, labai svarbu, kad Aplinkos ministerijai pavaldi BETA (Būsto ir energijos taupymo agentūra) gerokai spartesniais terminais derintų savivaldybių pateiktus investicinių planų projektus bei kitą dokumentaciją.
Kai kurios savivaldybės kaip didelį trukdį renovacijos projektų įgyvendinimui įvardija ir itin ilgai, kai kuriais atvejais vos ne du mėnesius, trunkančias dokumentų derinimo procedūras su Nacionaline žemės tarnyba, be kurios pritarimo negaunamas statybos leidimas modernizavimo projektui įgyvendinti.
Kaip vieną iš rimčiausių problemų matyčiau renovacijos sutarčių su statybininkais sudarymo problemas. Prasidėjusi masinė daugiabučių namų renovacija su teisės aktuose nustatytais trumpais terminais iš dalies lėmė statybos rangos darbų kainų augimą. Vieni sako: penktadaliu. Kiti vertina, kad kone trečdaliu. Galima ginčytis dėl skaičių, tačiau realybė tokia, kad daugumos daugiabučių namų atnaujinimo investicijų planus parengus vadovaujantis 2012 m. SISTELOS sąmatinėmis kainomis, kurios neatitinka dabartinės rinkos situacijos, dabar net po keleto bandymų nepavyksta nupirkti statybos rangos darbų daugiabučių namų atnaujinimui.
Rangovų parinkimo procedūras dažniausiai tenka kartoti po 4-5 kartus ir nėra jokios garantijos, kad pavyks sudaryti sutartį. Vėliau tenka koreguoti investicinį planą bei pradėti su gyventojais ir institucijomis visas derinimo procedūras iš naujo. Ilgai užtrunka ir bankų sprendimai dėl renovacijos finansavimo, ypač jei prireikia pateikti papildomus dokumentus ar gyventojų skolų rodikliai viršija banko keliamus reikalavimus.
Esu įsitikinęs, kad visos šios problemos gali būti sėkmingai sprendžiamos visų renovacijos procese dalyvaujančių institucijų sutelktomis pastangomis, o savivaldybės su joms patikėtomis funkcijomis tikrai susitvarkys ir įsibėgėjusio proceso tampą išlaikys, jei tik bus priimti atitinkami valstybinio lygio sprendimai.