Tai turi sudaryti valstybės ekonomikos pagrindą, kuris ir užtikrina vystymosi stabilumą bei krašto gyventojų gerovę. Šiuo atžvilgiu ir mūsų šalis nėra jokia išimtis. Belieka sutelkti savus protinius, kūrybinius bei materialinius išteklius ir efektyviai juos naudoti. Be jokios abejonės, ir Lietuva eina tuo keliu.

Rūpintis miškais lietuviai moka nuo seno. Ne vieną šimtmetį miškas čia gyvenančius žmones ir saugojo, ir šildė, ir rengė, ir maitino, ir gydė, ir mokė, ir teikė statybines medžiagas, ir užtikrino tvirtą bei nuolatinį ryšį su gamta. Ta miško svarba lėmė, kad jo teikiamos gėrybės buvo naudojamos saikingai, atsakingai ir išmoningai.

Labai ilgą laiką pagrindinės priemonės dirbant miške buvo tos pačios: kirvis, pjūklas, kastuvas, vežimas ir arklys. Bet žmonijos techninė pažanga ir pramonės revoliucija padarė savo: XX a. antrojoje pusėje žmogus miške pradėjo naudoti motorinį pjūklą, traktorių, kitus agregatus, tvirtinamus prie „motorizuoto arklio“. Tai leido miške darbuotis greičiau, našiau ir padaryti daugiau.

Šiandien be šiuolaikinės technikos jau neįsivaizduojamas joks sistemingas darbas, ruošiant medieną, biokurą ar tiesiog prižiūrint, atkuriant, įveisiant ar saugant mišką nuo gaisrų ir kenkėjų.

Taip jau susiklostė, kad pagrindę techniką, skirtą darbui miške, nuo pat pradžių kūrė įvairių užsienio šalių inžinieriai ir konstruktoriai, o mes tik ja naudojomės. Tiesa, originalios konstrukcijos aštuonratę važiuoklę, kurios pagrindu dabar kuriama visa šiuolaikinė medienos ruošos ir transportavimo technika, buvo sukurta ne kieno nors kito, o Lietuvos piliečio iš Žemaitijos dar praėjusio amžiais pačioje pradžioje.

Bet tuo metu tas itin svarbus techninis sprendimas nebuvo palaikytas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir nuėjo užmarštin. Dabar padėtis yra kiek kitokia ir toliau keičiasi: vis labiau į įvairios miško technikos gamybą įsitraukia ir Lietuvos bendrovės, jos sugeba rasti savo gaminių pirkėjų.

Tai labai džiugu ir sveikintina. Lietuvos Vyriausybė ir aš asmeniškai tai palaikau ir skatinu. Todėl noriai tapau tarptautinės miškininkystės parodos „Baltijos miškai“, kurią inicijavo žurnalas „Miškai“, globėju. Džiaugiuosi visais Lietuvos gamintojais, gebančiais konkuruoti sudėtingose šių dienų varžybose dėl pirkėjų tiek mūsų šalyje, tiek užsienio rinkose, palaikau ir linkiu sėkmės.