Vyriausybėje, kurioje partijos kone varžosi, kuri kurią perspjaus korupcijos skandalų skaičiumi, nuvainikuoto prezidento R. Pakso kompanijai tenka nuolat stengtis nelikti paskutinei. Mažiausiai mandatų Seime, mažiausiai ministerijų Vyriausybėje, mažiausia ir įtaka. Tačiau, kaip atskleidė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas, savo darbą išmananti grupuotė visada moka naudotis ta įtaka, kurią turi.
Ilgametės partinės tradicijos
Spalio 21 dieną atliktos kratos „Tvarkos ir teisingumo“ centrinėje ir Vilniaus skyriaus būstinėse bei frakcijos nario Rimo Antano Ručio kabinete vargu ar turėjo ką nors labai nustebinti. Pačios partijos lyderiai, žinoma, iš karto pradėjo šabloniškas pagautųjų kalbas: kas apie priešrinkiminį partijos reitingų mažinimą, kas apie galimo kandidato į Vilniaus merus R.Skaisgirio žlugdymą, kas tiesiog apie susidorojimą su „nepatogia“ partija.
Tačiau, kaip pripažino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, iš tiesų yra seniai atliekamas „ilgalaikis ikiteisminis tyrimas dėl organizuotos grupės galimai vykdytos prekybos poveikiu stambiu mastu“. Cituoju, nes kaltinimai gana įspūdingi, tačiau tikrai ne netikėti.
Paskui partijos narius, ypač dabartinius parlamentarus, senokai vilkosi korupcijos įtarimų šleifas. Net padėję į šoną valstybės paslaptis išdavusį ir priesaiką sulaužiusį amžinai nuskriaustą buvusį prezidentą R. Paksą, turime ne vieną neretai taip ir neišaiškintą „tvarkiečių“ veiklos istoriją.
Dažnai tik Darbo partijos veikloje įžiūrėdami kriminalinį elementą, nuvertiname koalicijos kolegas. Ne mažiau įdomiai atrodo „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų sąrašas: už šmeižtą teistas V.Mazuronis, rekordiškai daug kartų (34) greitį viršijusį automobilį nuomojęs, bet išrašytų baudų nemokėjęs P. Gražulis tėra vyšnios ant torto. Frakciją jau palikęs, tačiau su „tvarkiečiais“ į Seimą išrinktas Remigijus Ačas buvo teistas už traktorių kontrabandą bei VTEK sprendimu pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. 2006 m. interesų konflikto neišvengė ir Kęstas Komskis, įtariamas ir bendradarbiavimu su kontrabandininkais.
Vis dėlto geriausią darbo viešųjų pirkimų srityje pavyzdį sulaikytiesiems rodo dabartinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, 2008-2009 m. buvęs Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos nariu ir pirmininku. Komisija, kaip pripažino teismai, iššvaistė milijonus. Jo veiklą ten lydėjo ne vienas įdomus ir valstybei milijonus kainavęs sprendimas.
Šios komisijos sprendimu, dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje nepaisant konstatuotų ir nepašalintų konkurso pažeidimų nupirkti 78 mln. Lt viršijus numatytą kainą. Už Balsių mokyklos statybą ir priežiūrą permokėta 20 mln. Lt. Vakarinio Vilniaus aplinkkelio tiesimo konkurse iškelta sąlyga būti sėkmingai pastačius tokį 87 mln. Lt vertės projektą. Kaip ir reikėjo tikėtis, šį unikalų reikalavimą atitiko vienintelė įmonė „Panevėžio keliai“, o pigesnius pasiūlymus pateikusios įmonės iš konkurso buvo eliminuotos. Pagaliau 2009 m. Valstybės kontrolė nustatė, kad Nacionalinio stadiono statyboms gautos privatizavimo fondo lėšos buvo naudojamos neracionaliai ir nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Tais pačiais metais Lietuvos aukščiausias administracinis teismas neskundžiama nutartimi paskelbė, kad viešojo pirkimo sutartis dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Tokią korupcijos patirtį sukaupusi partija, sutikime, neatsitiktinai susilaukė STT dėmesio, kratų ir sulaikymų.
Korupcijos vėžys vidaus reikalų ministerijoje
Ikiteisminio tyrimo metu sulaikyti penki asmenys, po paros areštinėje liko trys iš jų. Tarp jų – milijoninę paramą iš ministerijų savo televizijos projektams sugebantis gauti buvęs krepšininkas, esamas prodiuseris ir potencialus politikas Rolandas Skaisgirys. Tačiau daug įdomesni kiti du „tvarkiečių“ partijos nariai: buvęs šios kadencijos Vidaus reikalų ministro patarėjas Ervinas Raistenskis ir taip pat buvęs (po patekimo į Prezidentės „juodąjį sąrašą“ turėjęs pasitraukti) viceministras Algimantas Juocevičius. Tiesa, abu iš aukštų postų niekur nedingo ir dėl pasitraukimo iš VRM per daug neliūdi – E. Raistenskis dirba Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoju, o A.Juocevičius – „Regitros“ generalinio direktoriaus patarėju.
Įtarimai, pasak pačios partijos atstovų, pareikšti pirmiausiai dėl 2013 metais VRM atliktų viešųjų pirkimų. Kaip nurodo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius V.Gailius, Vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas jau anksčiau buvo įspėtas apie jo vadovaujamoje ministerijoje vykdomus neskaidrius, įtarimų keliančius pirkimus informacinių technologijų srityje, tačiau jokių veiksmų jiems nutraukti nesiėmė.
Partijai neigiant kaltinimus, kiekvienas dirbantis kovos su korupcija srityje supranta, apie kokią prekybos poveikiu schemą šiuo atveju kalbama. Aukštos pareigos ministerijose virsta puikiu kapitalu sugebant daryti įtaką viešųjų pirkimų rezultatams, o reikiamiems tokių pirkimų laimėtojams mainais mokant sutartą mokestį į pergalę garantuojančio viceministro, patarėjo ar – neatmeskime galimybės – jų partijos sąskaitą. Tai gali padėti paaiškinti ir nedeklaruotomis pajamomis 60 tūkst. litų per metus išaugusias A. Juocevičiaus santaupas. Kaip tik toks šalutinis mokestis už sėkmingus pirkimus galimai bus surastas ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų, o gal ir pačios partijos sąskaitose.
Atsistatydinimai
Į dėkingą padėtį patekęs frakcijos kolegų „silpnu kandidatu“ vadintas D.A.Barakauskas ilgai turėjo premjero užtarimą. Ironiška, tačiau dėl buvusius politinio pasitikėjimo tarnautojus apgobusio įtarimų šešėlio Vidaus reikalų ministrui atsistatydinti netikėtai pasiūlė Seimo Pirmininkė. Ironiška ne dėl to, jog patarimas būtų neteisingas. Žinoma, normalios demokratinės politikos sąlygomis save gerbiantis politikas turėtų tą ir padaryti.
Tačiau kai tą siūlo tai pačiai kriminalinei koalicijai priklausanti Seimo Pirmininkė, savaime peršasi mintis, jog išsikėlus tokius aukštus moralinės ir politinės atsakomybės reikalavimus visų koalicijos partijų deleguotiems ministrams beliks atsistatydinti ir paleisti Vyriausybę. Juk koalicijos nariai prie tokių standartų nėra pripratę ir korupcijos skandalų gausa įnirtingai varžosi jau daugelį metų.
Panašu, jog „Tvarka ir teisingumas“ kaip trečias brolis Jonas tiesiog įrodinėja, jog yra niekuo ne „prastesnis“ už savo kolegas.