Tuo metu nemenka dalis verslininkų, metų metais skendinčių šešėlyje ir išsisukinėjančių nuo pareigos mokėti mokesčius, toliau galės dalyvauti glamūrinėse TV laidose ir girtis jachtomis, prabangiais namais bei vienetiniais automobiliais. Jiems jokių naujų pareigų Vyriausybė neplanuoja.
Lietuvoje klesti mokesčių slėpimas
Prieš keletą dienų Lietuva eilinį kartą sublizgėjo tarptautinėje ataskaitoje kaip mokesčių nesurenkanti šalis. Šį kartą mūsų šalį linksniavo Europos Komisija.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nuslepiama net 36 proc. PVM. O tai šokiruojantys skaičiai.
Nesurinkta net 4,96 mlrd. litų per metus, kai visas biudžetas tėra 30 mlrd. Lyginant su planuotais gauti papildomais 200 mln. litų iš šildymo lengvatos panaikinimo, tai akivaizdu kur šuo pakastas.
5 mlrd. litų skylė biudžete atsiranda tik dėl slepiamo PVM, tačiau dar yra ir kiti nesurankami mokesčiai. Rūta Skyrienė skaičiuoja, kad už kontrabandinį kurą, alkoholį ir tabaką valstybė netenka dar per 1 mlrd. litų mokesčių.
Panašiai tiek buhalterinėse machinacijose išgaruoja pelno mokesčio. Taip kasmet nesąžiningi gyventojai neteisėtai praturtėja milijardais litų, o svarbūs sektoriai nesulaukia deramo valstybės finansavimo. Dėl to turime lėtą sveikatos apsaugą, mažas pensijas, nepakankamai finansuojamą kariuomenę ir policiją, negalime deramai atlyginti mokytojams, gydytojams, gaisrininkams ir policininkams.
Valstybė neturi nei noro, nei galių grąžinti mokesčius į biudžetą
Su tokiais šokiruojančiais mokesčių slėpimais valstybė menkai kovoja. Išaiškinama labai mažai nusikalstamų atvejų, tyrimai trunka ilgai, o teismuose išvis viskas paskęsta. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2012 m. sugebėjo nustatyti tik apie 260 mln. nuslėptų mokesčių ir tik 86,5 mln. litų gyventojų nelegaliai gautų pajamų.
Galbūt VMI laikinasis direktorius Dainoras Bradauskas nežino, kad picerijose darbuotojai dirba po pusę etato, kad beveik nauji automobiliai oficialiai parduodami už 1000 litų, kad patentininkai stato daugiabučius namus, kad studentai gyvena nuomodami butus, kad įmonių direktoriai dirba už minimalų atlyginimą, kad turgininkai prekiauja striukėmis po 3,34 Lt, ar, kad yra įmonių, kurios metų metais deklaruoja nuostolius?
Tegu D. Bradauskas paklausia savo tėčio, garbaus ir pasiturinčio verslininko Broniaus Bradausko, kad paaiškintų kaip versle veikia mokesčių slėpimo schemos. Neabejoju, kad žinomas šalies verslininkas Bronius bendraudamas su kolegomis verslininkais tikrai yra girdėjęs apie vieną kitą sukčiavimo schemą.
Lietuva nėra unikali šalis
Mokesčių nemokėjimas Lietuvoje nėra kažkoks unikalus reiškinys. Net tokiose pavyzdinėse šalyse kaip Nyderlandai ar Liuksemburgas, nuslepiama apie 5 proc. mokesčių. Tačiau kodėl mūsų šalyje ne keli procentai bet net trečdalis valstybės skendi šešėlyje?
Būdai kaip padaryti, kad žmonės būtų suinteresuoti gyventi skaidriai jau seniai išrasti ir žinomi. Tai kodėl premjeras neneša į Seimą įstatymų pakeitimų, kodėl nesikonsultuoja su ekspertais, kodėl nedirba jo taip pamėgtos darbo grupės? Žinoma paprasčiau yra didinti mokesčius tiems, kas ir taip juos moka. Svarstomi progresiniai mokesčiai tiems, kad deklaruoja savo atlygius, o kas savo uždarbius slepia, tas ir toliau juoktųsi iš „sąžiningų kvailių“? Maža to, mokesčių slėpėjai neatsisako patys pasinaudoti valstybės gerybėmis. Valstybės išlaikoma švietimo sistema, ligoninės ir poliklinikos, esant reikalui gaisrininkai ir policininkai, net pensijos ir kitos išmokos yra atviros visiems šalies gyventojams.
Jeigu valstybė pasiektų Nyderlandų lygį ir grąžintų nesumokamus mokesčius į biudžetą, galima drąsiai sakyti, užtektų lėšų ir pensijoms, ir sveikatos apsaugai, ir švietimui, ir keliams, ir policininkų algoms. O kol klesti šešėlis, visuomenei telieka piktintis socialine neteisybe socialdemokratų valdomoje šalyje, kad turčiai turtėja, o skurdžiai taip ir lieka skurdžiais.