Tik sprendimo vis nėra, nes jo ir negali būti, kai nėra problemos. Nors kur buvęs kur nebuvęs į Druskininkus užsukantis konservatorius Arvydas Anušauskas vis bando ją nesėkmingai atrasti.

Kas galėtų paneigti, kad aktyvus politiko domėjimasis Druskininkais prasidėjo nuo kūniškų malonumų, patirtų viename iš kurorto SPA centrų, kuriame, regis, ne tik mėgavosi nemokamomis procedūromis, bet ir, prisidengęs susitikimu su gyventojais, „pramušinėjo“ savo knygą.

Už tokį elgesį į Seimo etikos ir procedūrų komisijos akiratį patekęs politikas po svarstymo sulaukė pamokymo nepainioti Seimo nario ir kūrybinės veiklos.

Gaila, kad jo niekas iki šiol nepamokė nedaryti spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir kitoms institucijoms, kurių slenksčius jis mindo ir telefonų numerius renka, rodydamas aktyvų „rūpestį“ Druskininkų gyvenimu. Politikas netgi nevengia viešų pareiškimų, kad jis imsis vienokių ar kitokių žygių, kad valstybinės ir teisinės institucijos imtųsi jo pageidaujamų veiksmų Druskininkų atžvilgiu.

Nesiruošiu apeliuoti į A. Anušausko sąžinę, bet norisi paklausti, kodėl jis „nepastebi“ tikrų, o ne įsivaizduojamų korupcijos apraiškų bendrapartiečių konservatorių vadovaujamose savivaldybėse, kuriose atitinkamos institucijos aptinka neskaidrių pirkimų už keliolika ar ir keliasdešimt milijonų litų?

Kodėl Druskininkų „nuodėmių“ ieškančiam seimūnui labiau už viską rūpi šimtą kartų mažiau verta ir ne už valdiškus pinigus pastatyta tvora upelio pakraštyje? Tiesa, apie tai, ar ji teisėtai ar neteisėtai pastatyta, galutinį žodį pasakys ne Seimo narys ar žiniasklaida, bet teismas.

Suprantu, istorikui Seimo nariui toks teisinės ir demokratinės valstybės principas nepatinka. Mano jaunystėje sakydavo taip: jei nepatinka santvarka, gali pabandyti ją pakeisti. Jei ne, tada vadovaukis teise, kuri yra visuotinai įtvirtinta. O teisės aktuose yra įtvirtinta, kad nepaisant to, jog p. Anušauskui ar dar kam nors nepatinka, kad Druskininkų švietimo centras leidžia leidinį „Mano Druskininkai“, šiandien jis tą gali daryti.

Ir daro, nenusižengdamas Lietuvos Respublikos įstatymams, kuriuos p. Anušauskas su kolega bendrapartiečiu nesėkmingai bandė pakeisti. Jei Anušauskui & Co atrodo, jog tokio leidinio leidyba prieštarauja įstatymams, kodėl jie siūlė tuos įstatymus keisti? Kad tariamo pažeidimo nebūtų? Ačiū, nereikia, mes laikomės galiojančių įstatymų, kuriuos Seimo nariams būtų pravartu paskaityti, prieš siūlant jų pakeitimus. Kad nuo vilko ant meškos neužsirautų...

Man net nesmagu Seimo nariui priminti Konstituciją, kurioje parašyta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo ne vienos ar kitos institucijos kontrolieriai, bet teismas.

Tiesa, amžinuoju Druskininkų kritiku bandančio tapti Seimo nario biografijoje parašyta, kad jis dar 1984 metais, atlikdamas karinę tarnybą sovietų armijoje, įsteigė grupę Lietuvos nepriklausomybei siekti. Žodžiu, lyg ir bandė tą santvarką, kuri nepatinka, pakeisti. Tačiau šiame teiginyje stebina kai kurios detalės: kaip tuo metu šiandieniam Seimo nariui sovietinėje kariuomenėje, kurios kiekviename dalinyje, pradedant batalionu, buvo Ypatingasis skyrius, o smulkesniuose daliniuose – taip vadinamas „osobistas“ (KGB karininkas), pavyko suburti asmenų grupę, kuri siektų Lietuvos valstybės nepriklausomybės, o jo už tai nepasodino? Ir toks žmogus dar iki šiol neturi Vyčio Kryžiaus? Su tokiais sugebėjimais, kuriuos parodė prieš tris dešimtmečius, jis dar nevadovauja Valstybės saugumo departamentui arba Lietuvos kariuomenei?

Jaunesniems žmonėms galiu priminti, kad vadinamoji Gorbačiovo perestroika atėjo ir ideologiniai bei visi kiti varžteliai sovietijoje buvo atleisti tik po 1985 metų pavasario.

Bet nuo istorijos grįžkime į Druskininkų šiandieną. Nors man ir labai maga toje istorijoje dar šiek tiek pabūti. Priminti, kaip Druskininkai atrodė, kai juos valdė konservatoriškoji dauguma. Nors esu tikras, kad tą laikotarpį, kai ne į Druskininkus, kurie buvo konservatorių apleistas ir Dievo užmirštas kampelis, bet visai kitomis kryptimis važiuodavo, ir taip prisimena daugelis Lietuvos žmonių. Tik jaunimo atmintyje tokių vaizdų jau nebėra ir geriau tegu jie nesugrįžta.

Yra geras posakis: nesvarbu, kokios spalvos yra katinas, bet jis turi gaudyti peles. Perfrazuojant šį posakį ir pritaikant politikams, gyventojai iš bet kurios politinės jėgos laukia konkrečių sprendimų, kurie pagerintų visuomenės gyvenimo kokybę.

Labai abejoju, ar tos kokybės gerinimu galima laikyti kokio atvažiavusio savo knygą pareklamuoti ir pardavinėti Seimo nario siekius nemokamai pasinaudoti patalpomis Druskininkuose ar pozavimą nuotraukoms prie svetimo namo tvoros? Arba pono Anušausko beveik 11 metų direktoriavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamente, kai šiandien neprisipažinusių buvusių KGB agentų viešinimas apsiriboja 80-mečių senelių pavardėmis. Gal dėl to, kad jaunesni ir nepagrįstai paviešinti dar gali turėti jėgų bylinėtis dėl neteisybės? O gal kad jaunesni ir toliau savo įsipareigojimus netrukdomi savo šeimininkams vykdytų?

Tad gerbiamas Anušauskai, linkiu užsiimti tuo, kas jums pagal pareigas iš tiesų priklausytų ir būtų artima pagal profesiją: nacionaliniu saugumu ir gynyba, veikiančių agentų, o ne itin garbaus amžiaus ir dėl savo fizinės būklės pavojų valstybingumui sunkiai begalinčių sukelti pensininkų demaskavimu.

Nesirūpinkite ir dėl demokratijos ar korupcijos Druskininkuose – pirmo iš paminėtų dalykų čia nėra nei daugiau, nei mažiau negu visoje Lietuvoje paėmus ar atskirai paimtoje Seimo konservatorių frakcijoje. O antro pastaruosius beveik keturiolika metų bent jau savivaldybėje net nebuvo. Antraip argi jis būtų per konservatorių akis prasprūdęs?

Kita vertus, kaip tautos rinktam Seimo nariui, demonstruojančiam išskirtinį dėmesį vienos savivaldybės reikalais, manau, būtų politiškai korektiška ir atsakinga tuos reikalus aptarti su savivaldybės vadovais, specialistais, o jau paskui daryti toli siekiančias išvadas ir garsiai apie jas trimituoti. Nebijokite, p. Anušauskai, užeikite, kai būsite Druskininkuose, ir į savivaldybę – Seimo nariui tai tinka labiau nei aplink mero namo tvorą slampinėti.

P.S. Ir dar vienas pasiūlymas: savo kritikos smaigalį į Druskininkus nukreipusiam konservatoriui A. Anušauskui gal vertėtų pabandyti tapti konkrečios savivaldybės, kad ir Druskininkų, meru? Tik tuomet siūlyčiau konkrečią programą, kaip Druskininkai bus plėtojami Jums vadovaujant per artimiausius ketverius metus parengti. Atleiskite, bet čia žmonės įprato girdėti ir žinoti apie dalykus, kurie jų artimiausiu metu laukia. Šūkiais „Už Lietuvą be korupcijos“, „Už istorinę atmintį ir teisingumą,“Už Lietuvos futbolo ateitį“, „Už paramą Tibetui“ ar panašiais, kurių apstu prie Jūsų pavardės Seimo tinklapyje, vargu ar druskininkiečiai patikėtų.