Anksčiau, nepraleisdavau progos pakritikuoti veganizmo šalininkų, tačiau vėliau suvokiau, kad diskutuoti su radikaliai įsitikinusiais ar įtikėjusiais yra beprasmiška. Galiausiai mes visi turime teisę rinktis savo maistą ir neturime teisės gadinti apetito kitiems savo įsitikinimais. Aptikęs „Abolicionistinio judėjimo už gyvūnų teises“ paskyrą, bijau, nesusilaikysiu ir dar kartą pažadinsiu žiurkėnų ir kačiukų mylėtojų agresyvų būdą.
Jei rimčiau apie aboliciniozmą už gyvūnų teises, tai nėra vien Lietuvos fenomenas, o priešingai – iš Vakarų atkeliavusi įmantri idėja. Jos šalininkai teigia, kad visi planetos gyvūnai yra lygūs (išskyrus uteles, blusas, erkes, tarakonus, kaspinuočius, askarides ir kitus padarus, kurie nesuvokia, kad gyvūnų teisių gynėjai turi teisę nebūti išnaudojami) ir turi teisę egzistuoti nebūdami kieno nors nuosavybe. Neduok Dieve, koks nors veganas apie šitas teises papasakos neregio šuniui ar sterilizuojamai katei, iš kurios netrukus bus atimta viena pagrindinių bet kokio gyvo organizmo funkcijų – dauginimasis.
Jei kas kartą, kai gyvūnų teisių gynėjas ar kitos rūšies „žaliasis aktyvistas“ panaudoja žodį „humaniškas“ ne pagal paskirtį koks nors beždžionių apsaugos fondas gautų po litą, tai Borneo sala būtų perpildyta orangutanais. Mano jau minėtojesocialinio tinklo paskyroje, humanizmas minimas begalę kartų, mėginant įtikinti skeptikus apie žmonių ir gyvūnų lygybę. Ten taip pat rašoma: „<...>žmonija taip pat daugybę tūkstančių metų toleravo vergiją. Moterys daugybę metų buvo laikomos žemesnėmis už vyrus“. Tie kurie kalba apie humanizmą (etines ir filosofines idėjas, kurios užtikrina žmonių lygybę ir gerovę) lygina istorines žmonijos klaidas ir nuskriaustas mažumas su kiaulėmis, jaučiais ir vištomis. Jie lygiai taip pat neužtikrintai manipuliuoja „gyvūnų teisių“ sąvoka.
Tikrai neraudonuodamas tvirtinčiau, kad gyvūnai neturi jokių teisių (jei taip norite, žmonės turi pareigas), nes jie nesikliauja sąmoningais sprendimais, kurie padėtų nustatyti teisingumą savo ar kitų veiksmuose. Gyvūnų elgsena instinktyvi ir teisinga tuomet, jei paklūsta nusistovėjusiems gamtos dėsniams.
Gyvūnų teisių šalininkai tvirtina, kad gyvūnai turi teisę gyventi laisvi, nebūti išnaudojami maisto pramonės ar moksliniuose tyrimuose. Manipuliuodamas tomis pačiomis teisėmis ir humanizmo idėjomis, svarstau, ar žmogus neturi teisės maitintis pagal prigimtį, savęs nevaržyti ir užtikrinti savo gerovę? O kaip tai įmanoma, jei svarbūs medikamentai ar medicininiai metodai nebus išbandyti prieš juos taikant? O kaipgi kiekvieno žmogaus teisė naudoti iltinius dantis pagal paskirtį? Galiausiai, ką daryti tiems vargšams sutvėrimams, kurie atsidūrė mitybos piramidės viršuje ir yra plėšrūs? Juk vilkai taip pat pažeidžia avies teises, bet tapę veganais pažeis savąsias.