Kaip beveik 3 kartus už Lietuvą teritorijos dydžiu mažesnė šalis sugeba sėkmingai apsiginti nuo dešimtmečiais trunkančių kelis kartus didesnių kaimyninių valstybių išpuolių? Negana to, kaip Izraelis, gyvendamas nuolatinės karo grėsmės akivaizdoje, pasiekė tokį aukštą išsivystymo lygį: tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), vienijančios labiausiai pasaulyje išsivysčiusias valstybes, nare (Lietuva dar tik siekia būti EBPO nare), pirmauja pasaulyje pagal mokslinių išradimų, inovacijų, startuolių, Nobelio premijų laureatų skaičių?

Izraelį nuo Lietuvos skiria beveik 4 tūkstančiai kilometrų, gyvename skirtingose geografijos platumose, tačiau kitaip nei daugelis įsivaizduoja, panašumų Lietuva ir Izraelis turi kur kas daugiau nei skirtumų.

Darius Degutis
Visi izraeliečiai puikiai žino – tik tuomet, kai agresoriai suvoks, jog kiekvienas žydas yra pasirengęs su ginklu rankoje kovoti už savo valstybę ir moka ne tik apsiginti, bet ir duoti tinkamą atkirtį, tik tada jų valstybė galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Ar žinote, kad vos prieš porą dešimtmečių Izraelis buvo žinomas anaiptol ne kaip pasaulinės mokslinės pažangos lyderis, bet viso labo kaip apelsinų, avokadų ir kitų panašių gėrybių eksportuotojas? Šiandien Izraelis turi didžiausią startuolių skaičių, parengia daugiausiai pasaulyje mokslinių darbų. Lietuva, beje, taip pat suprato, jog užuot likusi agrarine valstybe, verčiau dėmesį turi skirti protų ugdymui, inovacijoms.

Iki 2013 metų Izraelis buvo visiškai priklausomas nuo dujų ir naftos tiekėjų iš užsienio. Didžiąją dalį resursų šalis buvo priversta importuoti iš draugiškumu nepasižyminčių arabų šalių. Tik 2013 metais, pradėjus milžiniško Tamar gamtinių dujų telkinio (jo atsargos siekia 220 mlrd. m3, kai, pavyzdžiui, Lietuvoje dujų suvartojimas per metus neviršija 4 mlrd m3) Viduržemio jūroje eksploataciją, šalis iš esmės išsprendė energetinės nepriklausomybės užsitikrinimą.

Darius Degutis
Situacija apsirūpinimo energetiniais ištekliais srityje Lietuvoje panaši. Ir nors apmaudu, jog mes nepasinaudojom skalūnų dujų išgavimo galimybėmis, su viltimi laukiame Klaipėdos suskystintų dujų terminalo, kuris turėtų padėti išspręsti opią energetinės nepriklausomybės problemą.

Tiek Lietuva, tiek Izraelis nuolat susiduria su komplikuotais geopolitinės realybės iššūkiais – abi valstybės jaučia grėsmes iš sunkiai prognozuojamų ir gerokai didesnių kaimynų.

Suprantama, Izraelio situacija nepalyginamai sudėtingesnė nei Lietuvos. Izraeliui, nuo pirmų valstybės sukūrimo dienų teko kariauti ir gintis nuo kaimyninių valstybių išpuolių. Septyni karai, keliolika karinių konfliktų, virš tūkstančio teroristinių aktų, nuolatiniai šalies miestų apšaudymai raketomis – tokia negailestinga jaunos šalies statistika. Nuo Izraelio valstybės sukūrimo 1948 metais karuose žuvo daugiau nei 20 000 karių, beveik 100 000 buvo sužeisti. Teroristiniai išpuoliai nusinešė daugiau nei 3 tūkstančių gyvybių, sužeista ir suluošinta 25 000 izraeliečių.

Darius Degutis
Privaloma karinė tarnyba Izraelio kariuomenėje – tai ne vien patriotiškumo ar vyriškumo mokykla, visų pirma, tai žinia bet kokiam priešui, jog užpuolikus pasitiks visuotinis pasipriešinimas.
Tad kaipgi Izraelis išgyvena, kaip išlaiko vakarietiškas, demokratines vertybes ir sėkmingai kuria pažangiausias šiuolaikines technologijas? Kur šios šalies sėkmės receptas?

Nuo pirmųjų žydų valstybės egzistavimo dienų jos piliečiai suprato: valstybės egzistavimas neįmanomas neužtikrinus šalies gynybos ir saugumo. Visi izraeliečiai puikiai žino – tik tuomet, kai agresoriai suvoks, jog kiekvienas žydas yra pasirengęs su ginklu rankoje kovoti už savo valstybę ir moka ne tik apsiginti, bet ir duoti tinkamą atkirtį, tik tada jų valstybė galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

Izraelyje niekam – nei politikams, nei eiliniams piliečiams – nekyla abejonių, kad tik skiriant nuolatinį ir prioritetinį dėmesį bei finansavimą valstybės gynybai, bus ne tik užtikrintas nacionalinis saugumas, bet ir sukurtos sąlygos piliečių gerovei, darniam valstybės vystymuisi, sparčiam ekonomikos augimui.

Darius Degutis
Vos prieš porą dešimtmečių Izraelis buvo žinomas anaiptol ne kaip pasaulinės mokslinės pažangos lyderis, bet viso labo kaip apelsinų, avokadų ir kitų panašių gėrybių eksportuotojas.
Izraelis gynybos reikmėms nuolatos skiria 7 proc. BVP (!), neskaitant iš JAV gaunamos tikslinės karinės paramos, kasmet siekiančios net 3 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Lietuvoje, susiduriančioje su rimtomis geopolitinėmis grėsmėmis, krašto apsaugos finansavimui nesukrapštome ir 1 proc. BVP. Izraelyje neįmanoma situacija, kad valdančios partijos ar opozicijos atstovai svarstytų gynybos finansavimo sumažinimą. Net ir ekonominės krizės akivaizdoje finansavimas Izraelio ginkluotoms pajėgoms nediskutuojamas: šalies gynyba –neliečiama valstybės biudžeto išlaidų eilutė.

Užbėgdamas už akių teigiantiems, jog didinant asignavimus gynybai neišvengiamai nukentėtų kitos svarbios sritys, turiu dar vieną kontrargumentą: nepaisant didžiulių išlaidų gynybai, tuo pat metu mokslo ir tyrimo reikalams Izraelis skiria rekordiškai daug – net 4,5 proc. BVP. Lietuvoje šis rodiklis vos tesiekia 1 proc. (ES vidurkis - 2,5 proc.).

Lietuvos politikams ir visuomenei būtų pravarti ir kita Izraelio patirtis. Niekas Izraelyje neabejoja dėl privalomos karinės tarnybos reikalingumo. Tarnauja visi – vaikinai 3 metus, merginos 2 metus. Atlikus tarnybą, visi iki 40 metų amžiaus lieka aktyviajame rezerve (nuo šios prievolės atleidžiamos tik ištekėjusios moterys). Kiekvienas rezervistas kartą per metus mėnesiui sugrįžta į savo dislokacijos vietą ir tobulina kario įgūdžius. Visas dėl rezervistų apmokymų patirtas išlaidas (atlyginimus, socialinį, sveikatos draudimą, transporto kaštus) verslo kompanijoms ar įstaigoms visiškai kompensuoja valstybė.

Būsimų karių atrankai Izraelyje skiriamas ypatingas dėmesys. Ją atlieka patyrę karininkai, be aukšto karinio rango turintys dar ir aukščiausio lygio žmogiškųjų išteklių specialistų kvalifikacijas. Jaunuolių profiliavimas prasideda mokyklose jau nuo 15 metų amžiaus. Stebimi ir vertinami vaikinų ir merginų fiziniai duomenys, protiniai gebėjimai, psichologinis atsparumas, charakterio savybės, pomėgiai. Po tokios ne vienerius metus trunkančios stebėsenos ir išsamios analizės jaunuoliai nukreipiami tarnauti į jų kvalifikacijas labiausiai atitinkančius karinius dalinius.

Darius Degutis
Ne per 6 metų laikotarpį, o neatidėliojant turėtume skirti gynybai 2 proc. BVP, sugrąžinti visuotinę privalomą karinę tarnybą. Tokia tarnyba galėtų būti organizuojama taikant Danijos modelį, kuomet vietoj 2-3 metų jaunuoliams rengiami bent pusės metų trukmės baziniai kariniai apmokymai.
Daugeliui vyresnės kartos lietuvių, turėjusių karčios patirties tarnaujant sovietinėje kariuomenėje, tikriausiai kyla klausimas – o kaipgi izraeliečiai išsisuka nuo tokios alinančios, rizikingos tarnybos, kokią medicininę pažymą susikombinuoja, kokį blatą randa?

Taip galvojantiems tektų stipriai nusivilti – nei vienas Izraelio jaunuolis, nei jo motina ar tėvas savo žodyne neturi tokios sąvokos kaip išsisukimas nuo karinės tarnybos. Kiekvienam piliečiui tarnauti ir ginti šalį yra ne pareiga, o garbė ir siekiamybė. Be to, kasmet, artėjant šaukimui į karinę tarnybą, į Izraelį atskrenda specialiai užsakyti transatlantiniai laineriai, atgabenantys šimtus žydų kilmės jaunuolių iš JAV, Kanados, D. Britanijos, Prancūzijos, kitų šalių. Juos Tel Avivo oro uoste pasitinka kariuomenės vadai, sveikina valstybės prezidentas. Po kuklios ceremonijos šie iš užsienio atvykę jaunuoliai tiesiai iš oro uosto išvyksta į karinius dalinius.

Izraelis, kurio karinėse pajėgose nuolatos tarnauja apie 150 tūkstančių, o rezerve dar beveik pusė milijono karių, šiandien pasiruošęs atremti net labiausiai netikėtas karines provokacijas. Ar tam pasiruošusi Lietuva, kurios karių skaičius nesiekia ir 10 tūkstančių?

Žydų valstybė puikiai supranta, kad vienintelis atsakas į nuolatines grėsmes – bendras visos šalies pasiryžimas nepasiduoti, apsiginti ir nubausti užpuoliką. Privaloma karinė tarnyba Izraelio kariuomenėje – tai ne vien patriotiškumo ar vyriškumo mokykla, visų pirma, tai žinia bet kokiam priešui, jog užpuolikus pasitiks visuotinis pasipriešinimas.

Būtent tokį požiūrį privalome šiandien ugdyti Lietuvoje. Sudėtinga nūdienos situacija sukuria palankias sąlygas susitelkti mums patiems. Ne per 6 metų laikotarpį, o neatidėliojant turėtume skirti gynybai 2 proc. BVP, sugrąžinti visuotinę privalomą karinę tarnybą. Tokia tarnyba galėtų būti organizuojama taikant Danijos modelį, kuomet vietoj 2-3 metų jaunuoliams rengiami bent pusės metų trukmės baziniai kariniai apmokymai. Tik tada, kai potencialus agresorius žinos, jog kiekvienas lietuvis yra pasirengęs ir sugebės su ginklu rankoje ginti Tėvynę, su Lietuva bus skaitomasi. Ne NATO, ne JAV, Lenkijos ar kitų sąjungininkų pajėgos, o visų pirma mes patys, lietuviai, turime būti pasirengę savo krašto gynybai. Todėl pasinaudokime Izraelio pavyzdžiu ir visomis išgalėmis nedelsdami imkimės strateginio valstybės prioriteto – krašto gynybos esminio pertvarkymo.

· Nepaisant mažo šalies dydžio, Nobelio premijos laureatų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, Izraelyje yra didesnis nei JAV, Prancūzijoje ar Vokietijoje

· Izraelis vienintelė šalis pasaulyje, kuri įžengė į XXI amžių su išaugusiu, o ne sumažėjusiu medžių kiekiu. Šis faktas dar labiau stebėtinas žinant, kad net 60 proc. Izraelio teritorijos sudaro dykumos.

· Net 93 proc. namų ūkių Izraelyje vandens šildymui naudoja saulės baterijas. Tai didžiausias skaičius pasaulyje.

· Izraelis pirmauja pasaulyje pagal medicininės įrangos patentų kiekį. 

· Izraelis pirmauja pasaulyje pagal antrinį vandens panaudojimą: perdirbama net 70 proc. vandens. Palyginimui, antrą vietą pagal vandens utilizavimą užima Ispanija su perpus mažesniu rodikliu.
· NASDAQ biržoje užregistruotos Izraelio kompanijos savo skaičiumi nusileidžia tik JAV verslo bendrovėms. 

· Izraelis pirmauja pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančių muziejų skaičių.

· Net trečdalis visų izraeliečių laisvalaikiu dirba savanoriais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1382)