Emocinį D. Kreivio kreipimosi pagrindą suprantu - apdairūs politikai kaip tik dabar ir pradeda aktyvesnius veiksmus dėl savivaldos rinkimų ir jiems reikia logiškų “ėjimų”.
Tačiau D. Kreivys visada stengėsi atsiriboti nuo populizmo, tad kodėl dabar į jį taip neria?
Iš paskos šią savaitę paskubėjo paraginti Vyriausybę padalinti tuos pinigus visi – darbiečiai, socialdemokratai, visi, kas tik sugebėjo prieiti prie radijo mikrofono, televizijos kameros ar žurnalisto, publikuojančio straipsnius kitose žiniasklaidos priemonėse... Šį kartą jiems visiems pritaria ir Vilniaus šilumininkai, norėdami kaip galima greičiau sumažinti šilumos kainą. Toks neįtikėtinas solidarumas, kaip niekada.
Tokį verslą valdydamas D. Kreivys turėtų puikiai žinoti, kas yra protingos ilgalaikės investicijos ir neapdairus lengviau uždirbtų pinigų “pravalgymas”.
Ką turiu omenyje? D. Kreivys priminė, kad dėl sėkmingų derybų su “Gazprom” maženė gamtinių dujų kaina gauta atgaline data. Kadangi Lietuva jau buvo sumokėjusi didesnę kainą, susidarė 331 ml. litų permoka, kurią “Gazprom” sutiko grąžinti „Lietuvos dujoms“.
Tada ir prasidėjo diskusijos, kam skirti šiuos gana netikėtai gautus šimtus milijonų litų.
Natūralu, kad politikams svarbu rinkėjų palankumas. Todėl pasigirdo pažadų šią sumą skirti šilumos kainoms sumažinti. Dabar jau aišku, kiek tos kainos sumažėtų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vertinimu - apie 400 litų vienam žmogui per visą sezoną. Tik vienerius metus. Tai yra, realiai mėnesio “sutaupymas” - apie 65 Lt.
Ir viskas. Kompensacija būtų suvalgyta per šildymo sezoną. Ir tik kai kuriems miestams - tai yra tiems, kurių šilumos ūkiai dujas perka iš “Lietuvos dujų”. Tačiau dar lieka daug miestų, kurie dujų nepirko iš “Lietuvos dujų”. Todėl jiems lyg ir nebus jokios kompensacijos. Tačiau tai pernelyg nediskutuojama, kaip įprasta – svarbiausia yra Vilnius.
Tai protinga? Be abejo, gaunančiam minimalią algą brangus kiekvienas litas.
Anksčiau politikai bent jau kalbomis sutardavo, kad dujų vartojimo mažinimas yra nacionalinis prioritetas. Paskirsčius gautus pinigus gaminių dujų kainos nuolaidos forma, reiškia kuriam laikui sumažinti bet kokią motyvaciją vartotojams ar energijos gamintojams vykdyti brangiai kainuojančius projektus, mažinančius dujų vartojimą. Investicijos į pastatų renovaciją, į perėjimą prie biokuro, į šilumos trasų keitimą iš karto atsipirks jau per kur kas ilgesnį laiko tarpą. Reiškia - dauguma šių investicijų bus nukeltos. Bent jau metams. Ar tai atitinka Lietuvos prioritetus?
Vaizdžiai tariant – tai yra ne priklausomybe (šiuo atveju - nuo dujų) sergančio vartotojo gydymas, bet jo aprūpinimas 20 % pigesniais narkotikais. Bent jau metams.
48 mln. litų jau skirta individualiai dujas vartojančių vartotojų dujų kainoms sumažinti, lieka dar 288 milijonai litų, kurie galėtų būti panaudoti ne skatinant toliau vartoti gamtines dujas, tarp jų ir Gazprom dujas, bet užtikrinant gamtinių dujų vartojimo sumažėjimą.
Pavyzdžiui – gautą pelną iš permokos grąžinimo, t.y – tuos 288 milijonus litų, investuoti į pastatų renovaciją. Tai galima padaryti tiesiogiai, nes energijos tiekėjai pagal energijos efektyvumo direktyvą yra įpareigoti investuoti į efektyvesnį energijos vartojimą arba netiesiogiai – išsimokėti dividendų forma į biudžetą ir panaudoti tokių projektų skatinimui.
Tokiu būdu mes žengtume žingsnį, kuris ilgiems metams sumažintų priklausomybę nuo “Gazprom”. Ir tai padarytume to paties “Gazprom” pinigais.
Galima gautus pinigus panaudoti biokuro plėtros skatinimui.
Galų gale, jei neužtenka valios „išvesti“ šiuos pinigus iš dujų sektoriaus, galima panaudoti šiuos pinigus suskystintų dujų terminalui finansuoti. „Gazprom“ pinigais – per „Gazprom“ interesus. Tokiu atveju naudą gautų visų miestų šilumos vartotojai, ne vien tik tie, kurių šilumos tiekėjai dujas perka iš nuolaidą skirstančių „Lietuvos dujų“.
Esu tikras, kad verslininkas ir „šešėlinis“ energetikos ministras D. Kreivys su tokiu planu sutiks.
Įdomiau, ar premjerui užteks valios atsispirti šiai pagundai nebrangiai „nusipirkti“ šilumos vartotojų populiarumą, ar vis dėl to sprendimas bus, atsižvelgiant į ilgalaikius Lietuvos interesus?